Ar pavyks pakeisti Aplinkos ministerijos partnerių pokalbių prasmę?
AM inicijavo nevyriausybinių organizacijų pokalbių penktadienius. Šiandien dvi NVO kartu su AM atstovais pasidžiaugė surinktais šiukšlių kiekiais žygyje per Lietuvą ir akcijose „Darom“. Šio „prasmingo“ pokalbio išklausėme 13 pasijungusiųjų…
Pateikiau AM pokalbių organizatoriams tokį pasiūlymą kitai temai:
Sveiki,
siūlau temą partnerių pokalbiui:
„Lietuvoje nėra realiai užtikrinama suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą aplinkos srityje. Ką tai reiškia? Kokios priežastys tai lemia ir kas dėl to kaltas? Ką reikėtų daryti? Koks tame turėtų būti Aplinkos ministerijos vaidmuo?“
(Pagrindinis pranešėjas advokatas Saulius Dambrauskas, Viešojo intereso gynimo fondo įkūrėjas; pranešimo tema iki 45 min.)
Aktualus komentaras:
Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą“;
pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 22 p. “Suinteresuota visuomenė tai yra vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Taip pat nustatyta, kad pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis“.
Deja, abi šios teisės normos realiai neveikia, o viešojo intereso gynimo srityje – „karalius nuogas!“… Kai įstatyminę pareigą turinčios valdžios institucijos nesiima ginti viešojo intereso arba jų interesai tampa priešingi viešajam (visuomenės) interesui, tada viešasis interesas, kurį Konstitucinis Teismas įvardino „bendru gėriu“, lieka pasmerktas piktnaudžiavimui. Būtent doktrininis pasirinkimas dėl realios asmenų teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą lemia tokį valdžios ir žmonių santykio teisių balansą, dėl kurio Lietuvoje Suinteresuota visuomenė tiesiog yra palikta „už valstybės ribų“.
Kol bus tokia situacija, visuomenės dalyvavimas aplinkosaugoje yra pasmerktas apsiriboti tik šiukšlių rinkimu, neleidžiant jai įsikišti į globalaus šiukšlinimo prevenciją.
Taigi kviečiu Partnerius diskusijai šia esmine problemine tema.
Pagarbiai,
Viešojo intereso gynimo fondą (VIGF) administruojantis
advokatas Saulius Dambrauskas
