ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com
Jos Ekscelencijai Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen
Jo Ekscelencijai Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles Michel
Jos Ekscelencijai Europos Parlamento Pirmininkei Robertain Metsolos
Jo Ekscelencijai Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos generaliniam
direktoriui QU Dongyu
Europos Parlamento nariams
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Lietuvos mokslininkams
LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui
LR Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkei Aistei Gedvilienei
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Seimo Ekonomikos komiteto Pirmininkui Kaziui Starkevičiui
LR Seimo Finansų ir biudžeto komiteto Pirmininmkui Mykolui Majauskui
LR Valstybės kontrolieriui Mindaugui Macijauskui
Vilniaus apygardos administracinio teismo Pirmininkei Jolantai Malijauskienei
LR Seimo nariams
Žvejams
Žiniasklaidai
SEIMAS IR VADOVAI DIRBA PAGAL RINKIMŲ JUODASIAS TECHNOLOGIJAS
Vilnius, 2022-02-12
2020-12-11 d LR Seimas priėmė nutarimą, kad verslinė žvejyba bus uždrausta.
Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos projektą ir laukia patvirtinimo.
Ši Programa grubiai pažeidžia LR Konstituciją ir žvejų verslininkų teisėtus lūkesčius gaudyti žuvis 200 ha dydžio vidaus vandenyse – tiems tikslams nereikia jokių Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų investicijų. Todėl Programa neturėtų būti patvirtinta.
LIETUVOJE tyvuliuoja 3000 ežerų, 1500 tvenkinių, 29000 upių, upelių ir kanalų. 99 vandens telkiniai didesni kaip 200 ha, tarp jų 33 – didesni kaip 500 ha tarp jų Kuršių marios.
Pagal LR Žuvininmkystės įstatymo 14 punktą Valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka leidžiama specializuota seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose. Kitos žuvys tai kuojos, ešeriai, karosai, lydekos, karšiai, lynai, raudės, sterkai, plakiai.
Aplinkos ministrai G. Kazlauskas ir V. Mazuronis nepateikus jokių argumentų, paaiškinimų ir nesant FORSE MAJEURE aplinkybių ir nepatvirtinus kompensavimo priemonių neskiria verslininkams limitų gaudyti žuvų nuo 2013-01-01 d Kauno mariose ir Kruonio HAE Aukštutiniame basekine ir nuo 2015-01-01 d., valstybiniuose ežeruose, nuomojamose telkiniuose ir tvenkiniuose. Šiuos įsakymus 2016-10-24 atšaukė Aplinkos ministras K. Trečiokas įsakymu.
Vyriausyšbės institucijos pastaraisiais metais oficialiuose dokumentuose ir laiškuose aiškina „Kitų rūšių verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.“. Tai reiškia, kad vyriausybnės institucijos dar iki šiol vadovaujasi 2013 ir 2015 metais Aplinkos ministerijos žvejybos draudimo įsakymais. Tai valdininkų ir politikų specialūs žongleravimai specialiai sukurtomis sąvokomis žmonėms mulkinti.
PATEIKIAME informaciją apie žuvų sugavimus vidaus vandenyse (tonomis) pagal Aplinkos ministerijos skirtus limitus.
Rodikliai | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
Iš viso | 1873,9 | 1601,5 | 1315,3 | 1307,9 | 1476,1 | 1614 |
Kuršių mariose | 1363 | 1240 | 886 | 925 | 1138,1 | 955 |
Vidaus vandenyse | 510,5 | 361,3 | 429,61 | 382,4 | 338 | 659 |
Iš jų Kauno mariose | 156,3 | 147,9 | 127,1 | 97,8 | 68,8 | 53,6 |
Ežeruose | 25,8 | 24,1 | 44 | 49,1 | 67,8 | 71,8 |
Talpyklose | 6,9 | 7,5 | 6,4 | 13 | 16,1 | 13,7 |
Upėse | 292,5 | 171,9 | 209,2 | 174,0 | 140,8 | 437 |
Polderiuose | 29 | 10 | 42,9 | 48,5 | 44,5 | 83,5 |
PAŽYMĖTINA, kad Kuršių marios užima tik 22 proc vidaus vandenų, o žuvų sugaunama apie 90 proc, Likusiuose 78 proc tarp kurių 98 telkiniai didesni negu 200 ha sugaunama tik 10 proc. NIEKAIP NESUPRANTAMA, kodėl neleidžiama verslininka,s žuvauti, nors žuvų ištekliai yra gausūs..
Žemės ūkio ministerija pastaruoju laiku daug dirbo dėl 2021-2027 Programos rengimo ir pateikė Europos Komisijai Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos projektą. Pateikiame kai kurias Žemės ūkio ministro parengtas Programas formuluotes.
Europos komisijai Žemės ūkio ministerijos pateiktos 2021-2027 m Programos dokumentuose aiškinama, kad didžioji dalis žvejybos vidaus vandenyse vykdoma Kuršių mariose: 2020 m. sužvejota 1 278 t, 2019 – 1 162 t žuvies. Nemuno žemupyje 2020 m. sužvejota 25,2 t, 2019 – 57 t žuvies. Polderiuose 2020 m. sužvejota 5 t, 2019 – 10,5 t žuvų. Ežeruose versliniais įrankiais 2020 m. sužvejotos 26,2 t žuvų (99 % seliavos). Upėse 2020 m. sužvejotos 3,5 t ungurių. Toliau aiškinama, (mūsų paryškinta) kad dėl aštrėjančio žvejų ir žvejų mėgėjų konflikto, dėl išteklių ir teritorijos bei pastariesiems palankių politikų iniciatyvų (Seimo narių 2021 m. pateikti Žuvininkystės įstatymo keitimo pasiūlymai, iš esmės draudžiantys verslinę žvejybą Kuršių mariose ir kitose vidaus telkiniuose), tikėtina, kad žvejybos galimybės vidaus vandenyse keisis. |
Žemės ūkio ministras K. Navickas prieš tai dirbęs Aplinkos ministru kaip ir prieš tai dirbę ministrai pagal Žuvininkystės įstatymo reikalavimus neskyrė limitų verslinei žvejybai Kauno mariose, ežeruose, nuomojamose telkiniuose ir tvenkiniuose.
K. Navickas Europos komisijai aiškina, kad dėl aštrėjančio žvejų ir žvejų mėgėjų konflikto … Tokio CINIŠKO, MELAGINGO ir nuimant atsakomybę nuo valdininkų ir politikų ir užkraunant atsakomybę ant žvejų mėgėjų paaiškinimo turbūt nesugebėtų sugalvoti ir pragaro jėgos, nes visa partijų rinkiminė doktrina ir agitacija buvo grindžiama nuo 2006, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą kadangi nuo tada žiniasklaidoje ir įvairiausiose konferencijose, posėddžiuose daugelis politikų ir aukščiausių valstybės pareigūnų nepateikę argumentų aiškina, kad žvejai verslininkai nualino vandens telkinius, brakonieriauja, užstato vandenis tinklais ir trukdo žvejams mėgėjams žuvauti.
Ar įsivaizduojate, kad pagal K. Navicko aiškinimą kad dėl aštrėjančio žvejų ir žvejų mėgėjų konflikto … Lietuvos vadovai ir Seimas neturi leisti žvejams verslininkams žuvauti, o visas žuvis atiduoti gaudyti žvejams mėgėjams.
ATKREIPDAMI DĖMESĮ į aukščiau pateiktą citatą, kurią čia paryškinom kad dėl aštrėjančio žvejų ir žvejų mėgėjų konflikto …, norime paaiškinti, kad G. Kirkilo Vyriausybė 2006-2007 metais ėmėsi veiksmų nuo 2013 metų uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Tuo tikslu politikai metė lozungą, kad rinkimuose žvejai mėgėjai gali duoti daugiau balsų už žvejus verslininkus. Nuo tada žiniasklaidoje ir įvairiausiose konferencijose, posėddžiuose daugelis politikų ir aukščiausių valstybės pareigūnų nepateikę argumentų aiškina, kad žvejai verslininkai nualino vandens telkinius, brakonieriauja, užstato vandenis tinklais ir trukdo žvejams mėgėjams žuvauti. Tačiau niekas nenori suprasti, kad verslininkams buvo leidžiama žuvauti 40 – 50 vandens telkiniuose. Tai ypatingai akivaizdu buvo 2020 m rinkiminėje kampanijoje į Seimą kai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKDP) tuo naudojosi SKRAJUTĖ, kurioje parašyta VERSLINEI ŽŪKLEI – NE!. TS-LKDP tapusi valdančiosios koalicijos lydere nuotraukoje esantiems paskyrė aukštus postus – I. Šimonytei premjerės, A. Gedvilienei – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės, M. Majauskui Finansų ir biudžet komiteto pirmninko, o generolui majorui A. Pociui – atsakingiausias pareigas komitetuose. Seimo koalicija 2020-12-11 inicijavo Seimo nutarimą UŽDRAUSTI VERSLINĘ ŽVEJYBĄ. Nutarimą Seimas priėmė. Mestos milžiniškos pajėgos ir lėšos tam nutarimui įgyvendinti.
2021-2027 m Žuvininkystės Programoje ypatingas dėmesys skiriamas žuvininkystės regionų veiklai ir numatyta iki 2030 m patvirtinti ir įgyvendinti 10-12 Vietos plėtros strategijų skiriant apie 10 mln eurų. Vietos veiklos grupės apima pakrančių, ežerų, tvenkinių ir upių teritorijas. Šiose teritorijose gyvena dauguma Lietuvos žvejų verslininkų. Šie žvejai neturi teisės įrankiais sugauti nė vieno pūgžlio, kuojos, ešerio, karoso, lydekos, karšio, lyno, raudės, sterko, plakio, nes Lietuvos vadovai ir politikai neskiria limitų šioms žuvims gaudyti (išskyrus Pamarį). Tai didžiausias politinis pasityčiojimas, sabotažas, bedarbystės kūrimas ir socialinės atskirties didinimas, kai žuvų ištekliai yra gausūs IR KAD NĖRA TEISINIŲ TRUKDŽIŲ.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD Lietuvos vadovai, Seimas ir vyriausybė nuo 2013-01-01 ir 2015-01-01 kai NETEISĖTAI Aplinkos ministrų įsakymais buvo uždrausta verslinė žvejyba ir kai 2020-12-11 Seimas priėmė nutarimą UŽDRAUST VERSLINĘ ŽVEJYBĄ visų lygių valstybės institucijos ir politikai BULDOZERIU eina per Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žuvininkystės įstatymą, Lygių galimybių įstatymą. Konkurencijos įstatymą, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Užimtumo įstatymą,Socialinių paslaugų įstatymą; Sveikatos sistemos įstatymą, Vartotojų teisių apsaugos įstatymą; Darbo kodeksą, Civlinį kodeksą, teisėtus žmonių lūkesčius, PER SKAIDRUMO PRINCIPUS IŠAUKŠTINANT KELIŲ ŠIMTŲ TŪKSTANČIŲ ŽVEJŲ MĖGĖJŲ HOBIO TENKINIMĄ, KAI LIETUVOJE GYVENA 2,8 mln ŽMONIŲ.
Jungtinių tautų organizacija, Europos saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, Europos Sąjungoa Bei Europos Tarybos vyraiusybės ypatingai didelį dėmesį skiria nevyriausybinių orgavnizacija – Visuomeninių organizacijų (NVO) veiklai. NVO veikla yra įstatymais ir norminiais aktais reglamentuojama ir skatinama. Europos ministrų komitetas 2007-11-10 priėmė Rekomendacijas CM/Rec 2007/14 valstybės narėms dėl nevyriausybinių organizacijų narėms teisinio statuso Europoje.
Aukščiau pateiktose dviejose pastraipose nurodoma kokie įstatymai ir reglamentai reguliuoja ir gina žvejų verslininkų interesus. Tačiaui Lietuvos Seimas ir Vyriausybė imasi griežčiausių sankcijų prieš žvejus verslininkus, NES POLITIKAI IŠ ŽVEJŲ MĖGĖJŲ RINKIMUOSE TIKISI DAUGIAU BALSŲ.
Seimas ir Vyriausybė nuo 2020-12-11 nutarimo priėmimo dienos skiria dideles pajėgas ir finansus šiam nutarimui įgyvendinti. 2022-02-14 d kai seimūnai atostogauja iki kovo 10 dienos, kai seimūnai niekada pirmadieniais nedirba Seimo Aplimkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė organizuoja naujų Žuvininkystės įstatymo projektų svarstymus.
BAISIAUSIA yra tai, kad pateiktuose įstatymų projektuose VISIŠKAI NEATSIŽVELGTA Į MOKSLININKŲ REKOMENDACIJAS.
Valstybės vadovų ir politikų kalbose visur figuruoja žodžiai skaidrumas, nediskriminavimas, viską vykdyti pagal įstatymus, pagal LR Konstituciją, tačiau dėl limitų skyrimo vidaus vandenyse įstatymai buvo pažeidžiami ir nebuvo paisoma jokių humaniškumo normų, nes politikai kovoja dėl žvejų mėgėjų rinkiminių balsų.
ŽINANT, kad žuvys labai reikalingos žmogaus organizmui, kad jūrose mažėja žuvų, kad kasmet miršta apie 10 -20 proc žuvų, kad Lietuvos vandens telkiniuose gausu verslinio dydžio žuvų, kad Europos Sąjunga importuoja daugiau nei 60 % sau žuvininkystės produktų ir todėl ypatingai kenčia Lietuvos perdirbėjai – būtina neatidėliojant skirti limitus verslinei žvejybai vidaus vandenyse ne tik Kuršių mariose.
NESUPRANTAME, kodėl Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, parlamentarai DAUGIAU KAIP 10 METŲ NEREAGAVO į Aplinkos ministrų Žuvininkystės įstatymo pažeidimus IR NESIĖMĖ INICIATYVŲ, kad verslininkai galėtų žuvauti. Jau 10 metų žvejai verslininkai rašo argumentuotus raštus Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir politikams bei atsakingoms pasaulio ir Europos institucijoms (žiūr. www.fisheryabc.eu ) Iš jų gautose atsakymuose buvo rašoma, kad vidaus vandenų žvejyba yra vidinis valstybių reikalas. TODĖL PIKTNAUDŽIAUJA POLITIKIERIAI IR VALDŽIAŽMOGIAI.
Pasaulis jau antrus metus gyvena sunkiomis COVID-19 pandemijos sąlygomis. Viao pasaulio vyriausybės žvejams verslininkams skiria ypatingą dėmesį ir lėšas, kad kuo daugiau sugautų žuvų ir pateiktų rinkai. Jokiais būdais nedraudžia verslinės žvejybos
Prašome Europos Sąjungos vadovų nepatvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos projektą kol LR Vyriausybė neskirs limitų verslinei žvejybai 2022 metams Kauno mariose ir Kruonio HAE Aukštutiniame basekine, valstybiniuose ežeruose, nuomojamose telkiniuose ir tvenkiniuose. Seimas turi atsisakyti įstatymais drausti verslinę žvejybą paminėtuose vandens telkiniuose, žinant, kad seliavos masiškai išmiršta 5-6 gyvenimo metais skirti limitus joms gaudyti kaip ir iki šiol ir kol Seimas ir Vyriausybė turi įsipareigoti Kuršių mariose skirti limitus pagal Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos komisijų kasmet patvirtinamus limitus gaudyti žuvis Kuršių mariose. Žvejyba aukščiau paminėtuose telkiniuose nereikalauja jokių Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų ir tuo labiau, kad pagal mokslinius tyrimus prekinio dydžio žuvų ištekliai yra gausūs.
Prašome Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir politikų griežtai laikytis 4 lapo pirmoje ir antroje pastaraipose įvardytų Lietuvos ir tarptautinių organizacijų teisės aktus ir reglamentus. Siekiant gausinti žuvų išteklius reikėtų 2 mėnesiams uždrausti žvejybą pavasarinio neršto metu ir kad kiekvienas žvejys įrengtų nors 10 kv metrų dirbtinių nerštaviečių.
Daugiau informacijos svetainėje www.fisheryabc.eu
Pasaulinėje praktikoje siekiai įgyvendinti tikslus pažeidžiant moralę ir įstatymus dažnai vadinami JUODOSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS.
Pateikti faktai, aplinkybės ir Žemės ūkio ministerijos paaiškinimai byloja, kad Lietuvos politikai siekdami patekti į Seimą 10 metų niekina žvejus verslininkus ir rengiasi uždrausti verslinę žvejybą.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius
Tel. 8674 38465 el. p. leonaslabora@gmail.com www.fisheryabc.eu