781-ąjį gimtadienį pasitinkantis Šiaulių miestas visada buvo tarsi barometras, atspindintis kone visos šalies gyventojų nuotaikas, meilę ar nemeilę rinkiminius pažadus žarstantiems politikams, emigraciją bei pasiryžimą išgyventi Tėvynėje. Ką Saulės miestas atspindi šiandien?
„Nenoriu girtis, bet iš Šiaulių būsiu“, – su šypsena sako sveiko humoro ir savivertės nestokojantys šiauliečiai. Jiems pritaria ir Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė, teigianti, kad šiandien Šiauliai, kaip ir visa Lietuva, yra visur: ir Vilniuje, kur iš įvairių šalies regionų suvažiavę žmonės labai greitai „tampa“ vilniečiais, ir airijose bei anglijose, iš kur kiekvienais metais į Lietuvą atostogų grįžta mūsų emigrantai. Net su Šiauliais tapatinamas gezo įvaizdis, pasak R.Stankuvienės, greičiau būdingas visos Lietuvos devyniasdešimtiesiems metams.– Ar daug emigrantų sugrįžta į Šiaulius? – pasiteiravo „Respublika“ Rūtos STANKUVIENĖS.
– Labiausiai sugrįžimus jaučiame vasarą, kai emigrantai parskrenda į namus atostogų. O tokių sugrįžtančių vis daugiau. Daugiau ir jų laukiančių. Į Turizmo informacijos centrą emigrantai užsuka kupini sentimentų gimtajai šaliai, klausdami, kas naujo Šiauliuose ar Lietuvoje, ką galima aplankyti, pamatyti. Užsisako ekskursijas, nes nori savo vaikams ar draugams, su kuriais atvyko, parodyti Šiaulius. Iš trumpų pokalbių akivaizdžiai matyti, kad dažnas žmogus pilnas nostalgijos, šviesių prisiminimų, tačiau visi sako, kad išsiskyrimą su namais lemia geresnė gyvenimo kokybė užsienyje. Ir jeigu tik pradeda išsikalbėti, visi pikti ant visų valdžių. Išgirstame tiek didelio ilgesio kupinų minčių, tiek nusivylimo, kad neturėjo galimybės išgyventi gimtoje šalyje. Labai įdomu stebėti, kaip jie renkasi lauktuves, suvenyrus su Lietuvos ar Šiaulių simbolika. Draugams, bendradarbiams visada ieško lauktuvių su gražiais Lietuvos vaizdais – kad žinotų, kokia graži mūsų šalis. Sau ir vaikams labai dažnai perka marškinėlius, daugiausiai – su Vyčio simboliu ar Lietuvos žemėlapiu. Štai neseniai vienas emigrantas pasakojo nupirkęs visiems skyriaus kolegoms skirtingus puodelius ir servetėles su Lietuvos vaizdais, kad per kavos pertraukas galėtų kasdien matyti tuos širdžiai brangius vaizdus, pasakoti apie Lietuvą ir tikėtis, jog kolegos kitai verslo ar poilsio kelionei pasirinks Lietuvą. Žmonės yra patriotai.
– Kaip mūsų šalį vertina užsienio turistai? Ar, plūstelėjus globalizmo bangai, dar sugebėjome išlaikyti kažką savito, kuo galėtume būti įdomūs kitoms tautoms?
– Kartu su globalizacija plūstelėjo ir individualumo, savitumo paieškų banga – tiek asmenybės lygmeniu, tiek pozicionuojant šalis, kultūras. Žmonės ir šalys nebenori būti be savo veido, be individualumo. Nėra neįdomių, savitumo neturinčių šalių ar kultūrų. Svarbiausia savo mąstymą projektuoti ne per tai, ko pas mus nėra, o per tai, ką turime išskirtinio, gražaus, kas paveldėta ar dabar sukurta. Kitas reikalas, kaip mes patys tą savitumą suvokiame ir vertiname, kaip sugebame paskleisti tą gerąją žinią apie Lietuvos grožį. Lietuva turi visus keturis metų laikus, kuriuos čia galima patirti. Lietuva turi nuostabią gamtą, pilną ežerų ir ežerėlių, išraižytą upių kilpomis, smėlėtus krantus. Turime gausų ir turtingą kultūrinį paveldą: nuo į UNESCO įtrauktų vertybių – kryždirbystės, Vilniaus senamiesčio, Kuršių nerijos, sutartinių ritmų – iki kiekvieno miesto vertybių. Svarbiausia – turime žmones, kurie tai puoselėja, kuria ir pratęsia. Labai pastebima pastarųjų metų tendencija patiems lietuviams susipažinti su savo šalimi: atrandami nacionaliniai ir regioniniai parkai, mažesni miestai ir miesteliai, keliaujama pažintiniais takais, kylama į apžvalgos bokštus. Žmonės nori patirti kažką naujo, paragauti skirtingų Lietuvos „skonių“, užsukti į restauruotus dvarus, poilsio ir pramogų parkus, pasiklausyti koncerto botanikos sode.
– O kodėl verta apsilankyti Šiauliuose? Ar į Saulės miestą turistus pritraukia tik jo pašonėje stūksantis Kryžių kalnas?
– Kryžių kalnas išlieka viena gausiausiai lankomų vietų visoje šalyje. Bet ir čia stebime naujas tendencijas – atvykusieji vien tik dėl Kryžių kalno vis dažniau lieka dar vienai nakčiai Šiauliuose. Šiauliuose verda gyvenimas: Šokolado muziejus vilioja saldžiais kvapais, „Valerijono“ vaistinė atveria senovinių vaistų receptų lobynus, Talkšos ežero pakrantėje gerąją energiją skleidžia Saulės laikrodžio aikštė, akį merkia geležinė lapė, Dviračių muziejuje konstruojamas ateities transportas, o Šiaulių stogai atveria nepažįstamąją miesto pusę. Šiauliai turi daug ką parodyti, patirti, pažinti ir paragauti, todėl pirmai pažinčiai kviečiame paskirti bent savaitgalį. O jeigu dar įtrauktume regiono grožybes, ir savaitgalio neužtektų susipažinti su Joniškio – Žagarės kraštu, Akmenės karjerais ir Kamanų rezervatu, Kurtuvėnų regioniniu parku ar Kelmės krašto kultūra ir gamta, Burbiškio dvaro sodyba, Naisiais. Ar žinote, koks yra Šiaulių miesto skonis? Atsakymą į šį klausimą gali pateikti Šiaulių žemės gastronominė kelionė – „Saulės skonis“. Maitinimo paslaugas teikiančios kavinės, atsiliepdamos į Šiaulių turizmo informacijos centro iniciatyvą, sukūrė „Saulės skonį“ – patiekalą ir gėrimą tuo pačiu pavadinimu.
– Šiauliuose studijavęs žinomas muzikantas, grupės „Bix“ lyderis, televizijos laidų prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas sako čia praleidęs vienus gražiausių gyvenimo metų. Kokia ta Šiaulių charizma žvelgiant Jūsų akimis?
– Iš turistinės pusės Šiauliai išlieka kaip Saulės miestas, nes niekur daugiau mūsų ar kaimyninėse šalyse nėra tiek daug objektų, susijusių su saule: tai ir Saulės laikrodžio aikštė su Šiaulių miesto simboliu – bėgančio šaulio skulptūra, šiauliečių dažnai vadinama „Auksiniu berniuku“, ir Saulės laikrodis ant Šiaulių katedros pietinio fasado, ir fontanas „Saulės diskai“, ir vitražas „Saulės mūšis“. Šiauliai – unikalių muziejų miestas. Mes turime net 20 muziejų, kokių kitur nėra: šokolado, dviračių, kačių, fotografijos, radijo ir televizijos ir kitų. Šiauliai – saldumynų miestas. Čia ne tik išskirtinis senosios „Rūtos“ fabriko Šokolado muziejus su gausiomis edukacijomis, degustacijomis, čia ir „Naujosios Rūtos“ gamykla kviečia, išskirtinę saldžiai rūgščią girą gamina seniausia Lietuvoje pramonės įmonė „Gubernija“, kviečianti į degustacijas, istorinius rūsius. Per 140 metų skaičiuojanti „Valerijono“ vaistinė kviečia ragauti sveikuoliškų saldumynų, dalyvauti edukacijose, kurias veda farmacininkai. Iš šios saldumynų įvairovės išaugo jau minėta gastronominė kelionė „Saulės skonis“, daugelio pamėgta ekskursija su degustacija „Šiauliai: retro skoniai ir pasakojimai“, šių metų naujiena – ekskursija „Saldūs Šiauliai“. Šiauliai – ir tarpukario modernizmo architektūros miestas, miestas su seniausiu šalyje ir trečiuoju pagal senumą Europoje bulvaru. Apskritai, tai aktyvių, verslių, kūrybiškų žmonių miestas. Sostinėje pilna ministerijų, atstovybių, suteikiančių daugiau darbo galimybių, o Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, reikia būti itin aktyviam, kad galėtum sau ir kitam sukurti darbo vietą, gyvenimą.
– Šiauliai taip pat buvo siejami su beisbolo lazdomis apsiginklavusiais gezais, treninguotais vaikinais. Ar tas išliko dabar?
– Jei miestai yra ryškūs, pastebimi, kalboje natūraliai atsiranda apibendrinamojo pobūdžio tipažai su vietovardžiais, bet jie dažniausiai nesusiję vien su ta vieta, pvz., Raseinių Magdė, Telšių Pliumpis, Zita iš Mažeikių, Saulėns ir t.t. Tas gezo įvaizdis yra greičiau būdingas visos Lietuvos devyniasdešimtiesiems metams. Šiauliai ir patys šiauliečiai su šiuo įvaizdžiu niekada nesitapatino. Džiugu, kad šiaulietis rašytojas Rimantas Kmita praėjusiais metais išleido romaną „Pietinia kronikas“, kur kūrybiškai perteikė XX amžiaus paskutinio dešimtmečio jaunuolio brandą per Šiaulių pietinio mikrorajono tapatybę. Didelis skaitytojų susižavėjimas romanu pažadino kūrybines iniciatyvas, diskusijas apie miesto tapatybę, miestų centrų ir mikrorajonų savitumus, apskritai – šiaulietiškumą. Rugpjūčio paskutinę savaitę vyks kultūros renginiai „Šiaulių naktys“, kurių tema – „Pietinis yra visur“. Šių metų „Šiaulių naktys“ kviečia prisijungti visus šiauliečius ir ne šiauliečius, ypač tuos, kurie visada dėl kažko kompleksuoja: Pietinio gyventojai – dėl blokinių namų ir mažų aikštelių mašinoms, centras – dėl nevykusių politikų ir skulptūrų, Šimšė – dėl pavadinimo ir dėl to, kad labiau primena kaimą. O mes pristatysime naują žaismingą ekskursiją po pietinį, kurios dalyvių laukia prizai ir siurprizai.
– Ko palinkėtumėte Šiaulių miestui ir jo žmonėms artėjančio miesto 781-ojo gimtadienio proga?
– Norėti pažinti, suvokti ir džiaugtis šiaulietiškumu. Būti stipriems, aktyviems, tikėti savimi, nes vargu ar sulauksim malonių iš kažkur. Tikėti… ir būti optimistais. Kviečiu ruoštis ir dalyvauti tiek „Šiaulių naktyse“, tiek rugsėjo 7 – 9 d. gimtadienį švęsiančiame mūsų mieste šurmuliuosiančiose „Šiaulių dienose“, ir būtinai atvykti į Šiaulius – saulės, saldumynų, unikalių muziejų ir aktyvių žmonių miestą.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“