Ir ne bet koks, o dvigubas: Tauta remia Kedžius-Venckus, o valstybė – lytines mažumas!!! Tauta saugo mažylę nuo pedofilų, o „valstybininkai“ derina planus ir vykdo aukos pagrobimą. Tauta mitinguoja-protestuoja, o valstybininkai nemirksėdami meluoja.
Pabandykime apžvelgti „nesmurtinio“ D.Kedytės ėmimo akciją iš kelių perspektyvų, kad turėtume pilnesnį vaizdą, o būtent – iš pasiruošimo „imti“, vykdymo ir to vykdymo pasekmių.
Pasiruošimui buvo skirta apie 2 mėnesius, nors anstolė grąsinosi dar iki savo atostogų įvykdyti sprendimą, t.y. iki balandžio 4 dienos! Tačiau, „ėmimo akcijos dalyvių“ buvo nuspręsta neskubėti ir priderinti savo veiksmus prie kitų, Tautai svarbių renginių, kad sumažinti saugančių D.Kedytę žmonių skaičių.
Tam labai tiko R. Kalantos susideginimo paminėjimas, ištęstas per visą savaitę įvairiais renginiais. Tuo pačiu metu buvo suorganizuotas „irgi priderintas“ ir kitas kontraversiškas – LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) renginys, taip pat ištęstas per visą savaitę ir skirtas šioms mažumoms „pagarbai ir tolerancijai“ ugdyti. Ir ne šiaip kur atitvertame paupy, o Seime su spaudos konferencija, knygos apie „paupio eitynes“ pristatymu, seminaru ir netgi gėjų eitynėmis Gedimino prospektu (?!), pavadintu vieša akcija, kuriai nereikia leidimo…
Taigi „mažumų“ renginys Seime įvyko, o Klonio tragedijos svarstymas 72 socialdemokratų ir konservatorių balsais buvo netgi išbrauktas iš dienotvarkės!!
Maža to, šių renginių šešėlyje Seime tylut tylutėliai, išvengiant visuomenės dėmesio, buvo pateikti tokie svarbūs Lietuvai klausimai kaip nacionalinės energetikos, nacionalinio saugumo įstatymai ir visi susieti su AE statyba!!!
Taigi, išplėstine Kalantos minėjimo programa buvo pridengti „mažumų renginiai“, energetiniai įstatymai ir Klonio šturmas. Vienu šūviu trys zuikiai.
Kas iš „valstybininkų“ dalyvavo Kalantos minėjimo renginiuose – visi matėme. O va kas, LGBT „mažumoms“ pagarbą ir toleranciją demonstravo – Tautai privalu žinoti – rinkimai čia pat, kad ir vėl neišsirinktume jų savo vargui vargeliui ant sprando.
Taigi skaičiuojame.
Be visiems žinomų „mažumų“ vedlių – Simonko, Terentjevo, Rudomanskio ir jų kelrodės žvaigždės Pavilionienės, dar buvo L.Slušnys, D.Radzevičius, V.Savukynas, A.Dambrava, A.Račas, E.Digrys su JAV ir Nyderlandų ambasadoriais priešaky! Kitaip tariant – su draugišku desantu iš užsienio?! Nors tai grynai valstybės visaus reikalai! Ar tik nebus čia rankelių pridėję E.Zingeris su A.Ažubaliu?
Bet svarbiausia, kad visi LGBT „mažumų renginio dalyviai“ – tai visi tie patys, kurie visus 4 metus aktyviai rėmė „A.Ūso ir KO“ pozicijas bei niekino Venckų-Kedžių motyvuotus interesus Kauno pedofilijos byloje!!!
Tai va, ir išlindo yla iš maišo. Pasirodo, pedofilų draugai – tolerantai ir formavo „valstybininkų“ nuomonę bei veiksmus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu dažnokai matomas ekrane psichiatrijos specialistas L.Slušnys, kukliai prisipažino prisidėjęs prie D.Kedytės „nesmurtinio“ ėmimo plano sudarymo… Įdomu, kas gi tai per specialistas?
Pavarčius interneto „guglus“, randame aiškiai pedofilinėje užsienio svetainėje „ Jei tau 13“ užsiregistravusį vartotoją su slapyvardžiu „Nikas“. Ir iškart kyla klausimas – ar tai ne L.Slušnys, nes ir jis lyg ir vartoja tokį slapyvardį Lietuvos internetiniuose portaluose?
Tuomet lyg ir aiškėja, kodėl sudarytame „nesmurtinio ėmimo“ plane nėra tokių įstatymu privalomų procedūrų, kaip plano derinims su globėja, teismo sprendimo vykdymo datos pranešimas, nors prieš 3 dienas, dukters pasimatymų su motina tvarkaraščio vykdymas, potrauminio streso gydymo rezultatų fiksavimas ir t.t.
Pasirodo, pagal L.Slušnį užteko vienos iš dviejų alternatyvų – geriau stressmūgis ir po to ramybė, nei ilgalaikis nerimas dėl miglotos ateities. Na, argi tai ne sovietinės psichiatrijos metodai? Argi L.Slušnys ne planuoto nusikaltimo bendrininkas?
Tik dvi alternatyvas (irgi pagal L.Slušnį?) pateikė ir Vaiko teisių „specialistė“ – girdėjome visi „…arba eini dabar, arba po minutės…“!!!
Tačiau pagrindinis „programos“ akcentas buvo – viešumo eliminavimas.Juo jau pradedamas antras etapas – teismo sprendimo vykdymas.
Kameros išjungtos ir kas dabar patikės N.Venckienės teiginiu, kad jai du pareigūnai užlaužė rankas, kad ant aukos galvos buvo užmestas skuduras, o vaiką nuo globėjos kaklo jėga atplėšė L.Stankūnaitė? O viskas, kas slaptai – tas įtartina.
Įrašo, kuris vistik buvo daromas, antstolė neduoda net Seimo nariams?! Privatus asmuo ir aukščiausieji valstybės pareigūnai – ne vienodai lygūs prieš Konstituciją?
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Požela (kažin ar ne 4 komunarų palikuonis?) spaudos konferencijoje viešai pareiškė, kad būtent N.Venckienė pasipriešino teismo sprendimo vykdymui ir kumščiu 2 kartus sudavė policininkui per galvą?!! Dabar tasai pasiryžęs teisėją patraukti atsakomybėn… Tačiau vaizdo įrašo nepademonstravo.
Gal dėl to, kad Lietuva ir Pasaulis nepamatytų būtent, kaip 2 pareigūnai (ne šiaip žiopliai) užlaužia smulkutei moterytei rankas? Kad nebūtų įrodymų apie teisėjos neliečiamybės pažeidimo faktų? Greičiau tikėtina, kad policininkas pristatys pažymą apie guzo iššokimą galvoje…
Ko nematėm, to neverta ir spėlioti.
Tačiau kokios „riboto naudojimo“ viešos prievartos priemonės buvo taikytos Lietuvos himną giedojusiems ir vėliavomis užtvėrusiems kelią į duris mažylės saugotojams – matėme visi. Matyt nuo elektros šoko paralyžuotus policininkai keturiese nešte nešė į policijos automobilį, kitus dviejuose vilkte vilko, kai ką ant žemės gulintį su vėliava prisidengusį, argi ne spardė?!
Tokį vaizdą pamatė ir nustėro ne tik kagėbistines-stribines represijas iškentusi Tauta,bet ir Vaikų teisių gynimo specialistai iš Danijos.
Ech, nenumatytas planuose atvejis… Ir vėl bus išviešinta per Pasaulį!!!
Tačiau svarbiausia šiame prievartos „riboto naudojimo“ procese yra mažylė. O ją, kaip lavoną ištiestomis kojomis į priekį, iš namų išnešė L.Stankūnaitė ir jos advokatas?!
Net svetimą nuskriaustą vaiką visi glaudžia prie širdies, o čia – biologinė motina, kaip daiktą nejudantį ir patiestą ant lentos tįsė dukrą, kad tik neprisiliestų…
Iškart kyla klausimas, kodėl neišsivedė už rankutės, ar neišsinešė ant rankų, prigludusią prie peties? Juk, pagal advokato prisipažinimą per TV, jiedu treniravosi, kaip išnešti (ne išvesti!) dukrą! Tai rodo, jog žinojo, kad mergaitė priešinsis, numatė priemones pasipriešinimui eliminuoti (skuduras su eteriu ar kitais vaistais ant galvos) ir eiti nebepajėgiančio vaiko išnešimas į automobilį.
Įtarimą dėl vaistų panaudojimo patvirtino ir „išskirtinis interviu“ iš automobilio, kai Kedytė nusistebėjo beturinti 8 rankas?!! Reikalą vėliau bandė pataisyti klausinėjimu apie laiką ir plaukų šukavimu, bet ir vėl prašauta pro šalį. L.Stankūnaitė šukavo galvelę su trumpais plaukais (kirptą „puoduku“), o jau kitame kadre Kedytės plaukai plaikstosi žemiau pečių. Argi tai ne falsifikatas?
Beje, telefonu filmuotas „interviu“ atliktas stovinčioje mašinoje, nes kadras nešokinėja ir languose vaizdas nejuda…
Argi tai ne įrodymų falsifikavimas, kuriame dalyvauja advokatas, tiek pasiruošiant (treniruojantis paimti vaiką), tiek ir vykdant nusikaltimą?!
Tai tokie faktai, kurie akivaizdžiai išryškėjo iš oficialios informacijos apie pasiruošimą vykdyti teismo sprendimą, pačio vykdymo vaizdų ir garsų bei vykdymo pasekmių. Jų pakanka, kad padarytume visai nepageidautinas ir neplanuotas teismo sprendimo vykdymo vykdytojams išvadas:
– visi pasiruošiamieji darbai buvo atlikti slaptai, eliminuojant vaiko globėją ir pažeidžiant Konstituciją bei galiojančius įstatymus;
– vaiko „ėmimas“ iš globėjos ir perdavimas biologinei motinai įvykdytas slaptai (išjungus kameras), bet akivaizdžiai taikant psichinę ir fizinę prievartą prieš vaiką (garso įrašas), taigi, pažeidžiant tiek teismo sprendimą, tiek ir Tarptautinius bei Lietuvos vaiko teises ginančius įstatymus;
– „ribotos prievartos naudojimas“ prieš piliečius – aukos saugotojus, aiškiai viršijo ribas tiek kiekybiniu (250 policininkų prie 50 piliečių), tiek ir kokybiniu (dujos, elektros šokas, guminės kulkos) mastu, kas leidžia konstatuoti pareigybinius nusikaltimus;
– oficialios informacijos neatitikimas TV vaizdams ir oponentų parodymams per spaudos konferencijas, piliečių apklausas ir žurnalistinius tyrimus, leidžia įtarti apie „pasiruošimo programoje“ numatytas dezinformacijos priemones, kas taip pat neatitinka nei Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintiems viešumo principams, nei įstatymams ar poįstatyminiams aktams;
– bet blogiausia tai – kad įsilaužimas į N.Venckienės namus, pažeidžiant teisėjos imunitetą be specialios prokuroro sankcijos yra grubus ne tik įstatymų pažeidimas, bet ir valdžių valstybėje pasiskirstymo sulaužymas. Ypač kai tai atlieka privatus asmuo (antstolė), bet su policijos (vykdančiosios institucijos) pagalba prieš aukštesnį ir sprendimus priimantį (teismo) pareigūną, netgi prieštaraujant viešai išreikštai Prezidentės politinei valiai;
– sulyginus šias išvadas su Kauno pedofilijos byloje esančiais D.Kedžio 56 ir N.Venckienės 200 pareikškimų apie procesinius bylos tyrimo pažeidimus, kurių dalis buvo Seime apsvarstyta ir pripažinta, kaip pagrįsti, bet neištaisyti, galime konstatuoti valstybininkų totalų visų „lytinių mažumų“ rėmimą aukojant netgi nepaklususių teisėjų postus, gyvybes bei piliečių saugumą.
– akivaizdžiai nusikalstamas teismo sprendimo vykdytojų planas, slaptas jo įgyvendinimas ir pasekmių neadekvatus viešinimas bei kaltųjų tyrimo vilkinimas, tačiau nukentėjusios globėjos N.Venckienės traukimas atsakomybėn, tikslu pašalinti ją iš teisėjos pareigų iš karto kelia klausimą, kokioje valstybėje mes gyvename?
Šis teismo sprendimo vykdymo aktas visais aspektais atitinka Pakso epopėją, Pociūno žūtį, Snoro banko bankrotą ar FNTT pareigūnų atleidimą, todėl pagrįstai kyla klausimas, ar mes tik neįvykdėme gėjų manifesto siekį?
Ir ar Lietuvoje jau yra „…nauja rafinuota visuomenė, valdoma elito, sudaryto iš gėjų poetų? Ir ar vienas didžiausių reikalavimų užimti aukštą postą naujoje homoerotikos visuomenėje jau yra – pasišventimas grakščiajai aistrai? Ir ar bet kas, susitepęs heteroseksualiu geismu jau atskiriamas nuo įtakingo posto? Ir ar visi, kurie primygtinai reikalaus teisės pasilikti kvailiais heteroseksualais, jau teisiami homoseksualų teismuose ir dings iš visuomenės akiračio?“
Teisėjos N.Venckienės atvejis šį manifesto įgyvendinimą jau patvirtina.