Rugpjūčio 22 d., antradienį, Kultūros ministro anksčiau suburta komisija Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Ministerijos suburta komisija vertino, ar VKI vadovas A. Valotka savo pasisakymais nepažeidė tarnybinių pareigų kai LRT radijo laidoje teigė, jog Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik pažeidžia Lietuvos įstatymus, bet ir žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją.
Po tokio A. Valotkos pasisakymo kritiką VKI viršininkui išreiškė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstantas Radžvilas (Konstanty Radziwiłłas) ir Vilniaus rajono meras, Lietuvos lenkas Robertas Duchnevičius. Pastarasis kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Kultūros ministras S. Kairys pasipiktino A. Valotka ir pranešė, kad sukurs kalbos inspekcijos viršininko pasisakymas įvertinti skirtą komisiją.
Dar vienas Lietuvos lenkas, Seimo narys Česlovas Olševskis dėl A. Valotkos išsakytos nuomonės kfreipėsi į Generalinė prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau prokuratūra rugpjūčio 3 d. paskelbė atsisakanti pradėti tyrimą, remdamasi tuo, jog A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai nėra užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.
„Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad nenustatyta, jog A. Valotkos išsakytuose teiginiuose būtų tiesioginio ar netiesioginio neapykantos skleidimo, būtų įžeidžiama, išjuokiama ar šmeižiama tam tikra gyventojų dalis ir grupė, todėl juose nėra nei Baudžiamojo kodekso (…) numatytos nusikalstamos veikos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos požymių“, – nurodoma pranešime.
O Kultūros ministras skundus S. Kairys gavęs Vilniaus mero ir Lenkijos ambasadoriaus skundus A. Valotkos elgesiui įvertinti ministerijoje sudarė komisiją, kurios vertinimą ir paskelbė antradienio spaudos konferencijoje.
Komisijos išvadoje teigiama, jog A. Valotka pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8, 10 ir 13 punktuose valstybės tarnautojo veiklai ir etikai nustatytus principus bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
1. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikosprincipai yra šie:
/…/
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
/…/
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
/…/
13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
/…/
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
1. Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
Sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.
alkas.lt