Š. m. birželio 27 d. įvyko VU Tarybos posėdis. Jame svarstytas dalies Senato narių kreipimasis dėl neskaidriai VU rektoriaus ir VU TSPMI administracijos organizuoto konkurso profesoriaus vietai užimti. Artėjant šiam posėdžiui rektorius A. Žukauskas „Lietuvos rytui“ duotame interviu teisino savo sprendimą ignoruoti Senato nutarimą, kuriuo pripažįstama, jog prof. V. Radžvilui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti konkurse profesoriaus vietai TSPMI užimti:https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/06/21/news/del-v-radzvilo-ateities-itampa-vu-rektorius-sprendima-paaiskino-bet-prasymai-nusalinti-netyla-6695199/
Prof. V. Radžvilas interviu „Lietuvos rytui“ išsamiai paaiškino VU TSPMI vykstančio jo politinio persekiojimo ir fiktyvaus konkurso organizavimo VU TSPMI aplinkybes:
VU Taryba posėdyje atsisakė iš esmės svarstyti Senato narių kreipimąsi. Ji ignoravo Senato nutarimą, kuriuo pripažinta, kad prof. V. Radžvilas net ir norėdamas neturėjo galimybių dalyvauti konkurse profesoriaus vietai užimti. Rektoriaus sąmoningai paskelbtame fiktyviame konkurse ji neįžvelgė jokio VU Statuto pažeidimo. Šitaip Taryba ne tik neatsižvelgė į Senato nuomonę, bet ją ignoruodama parodė neslepiamą panieką už jį balsavusiems Senato nariams. VU rektoriui A. Žukauskui ir TSPMI administracijai leista toliau nevaržomai savivaliauti prof. V. Radžvilo atžvilgiu ir tęsti pastangas politiškai susidoroti su juo. Vengdama pagal savo kompetenciją vertinti rektoriaus veiksmus ir priimti situacijai adekvačius sprendimus, Taryba dar kartą neįvykdė savo, kaip VU aukščiausio valdymo organo, pareigos užtikrinti, kad VU būtų griežtai laikomasi universiteto Statuto ir LR įstatymų. VU Taryboje jau buvo du kartus atmesta Rektoriaus metinė veiklos ataskaita ir pagal VU Statutą jo įgaliojimai turėjo būti nutraukti. Šito nepadaryta. Todėl rektorius ne tik tęsia universitetui ir valstybei žalingas reformas, tačiau ir organizuoja personalizuotus, t. y. konkretiems VU darbuotojams pritaikytus, konkursus pareigoms užimti bei deklaruoja nuostatą ignoruoti Senato nutarimus, tuo atvirai pažeisdamas VU Statutą, kuriuo yra prisiekęs vadovautis. Ignoravusi VU Senato nutarimą, kuriuo pripažinta, kad prof. V. Radžvilui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti konkurse į profesoriaus vietą, ir atsisakiusi aiškintis konkurso organizavimo aplinkybes, Taryba faktiškai tapo nusikalstamų verslo grupuočių interesus AM srityje ideologiškai aptarnavusio VU TSPMI administracijos ir ją palaikančio rektoriaus A. Žukausko pagalbininke ir dar vienu susidorojimo su prof. V. Radžvilu įrankiu.
Prof. V. Radžvilą siekiama pašalinti iš VU ne tik dėl tariamai „euroskeptškų“ politinių pažiūrų. Kur kas svarbesnė jo ilgamečio ujimo ir persekiojimo VU TSPMI priežastis yra ne kartą atvirai išsakyta principinės opozicija jau visą dešimtmetį Lietuvoje vykdomoms neoliberalioms aukštojo mokslo reformoms, kurių pagrindiniai iniciatoriai ir vykdytojai buvo ir iki šiol tebėra korumpuotos verslo, politikos ir akademinės bendruomenės grupuotės.
VU Tarybos sprendimas, faktiškai išreiškiantis su MGB koncernu susijusių ir jam tiesiogiai arba netiesiogiai tarnavusių universiteto akademinės bendruomenės narių valią, galėjo būti priimtas tik todėl, kad vykdant „krepšelinę“ aukštojo mokslo reformą sukurtos universitetų tarybos pačios yra sisteminė šios reformos dalis. Vykdant reformą deklaruota, kad tarybos išlaisvins universitetus iš jų savarankiškumą varžančios valdžios priežiūros ir pakeis pirmiausia jų administracijų veiklą kontroliavusias valstybines institucijas. Tačiau netruko paaiškėti, kad tikroji jų paskirtis yra kita: jos turi saugoti ir ginti ne akademinių bendruomenių, bet stambiojo ir dažnai korumpuoto verslo, taip pat kvaziakademinio verslo, interesus. Visuotinai pripažįstama, kad G. Steponavičiaus vykdyta AM reforma buvo vienas nesėkmingiausių ir žalingiausių socialinių eksperimentų atkurtosios Lietuvos istorijoje, kurį mėginama stabdyti ir nutraukti valstybiniu lygiu. Tačiau A. Žukausko vadovaujamame VU ši moraliai ir politiškai bankrutavusi reforma yra beatodairiškai tęsiama. VU Taryba ne tik nekreipia dėmesio į griaunamus šios reformos padarinius matančios ir dėl jų nerimaujančios visuomenės balsą. Kaip parodė Tarybos posėdis, jai nerūpi ir pačios VU akademinės bendruomenės nuomonė ir interesai: ji stojo ne šiai bendruomenei atstovaujančio ir jos valią reiškiančio Senato, bet aktyviu dalyvavimu korupcinėse MGB ir LLRI statytinio G. Steponavičiaus vykdytose reformose susikompromitavusios VU TSPMI administracijos bei ją remiančio rektoriaus pusėn. Vienas svarbiausių prieš dešimtmetį pradėtos reformos elementų buvo pastangos brutaliai nutildyti jos kritikus. Jie buvo ujami, šmeižiami, visais įmanomais būdais šalinami iš viešosios erdvės ir akademinio gyvenimo. Prof. V. Radžvilas visada buvo vienas iš G. Steponavičiaus „reformatorių“ grupuotei ideologiškai „nepatogiausių“ ir „labiausiai trukdžiusių“ akademinės bendruomenės atstovų. Todėl pirmieji mėginimai išstumti jį iš VU prasidėjo vos tik LLRI ir šiandien teisiamo buvusio ministro parankinis R. Vilpišauskas tapo TSPMI direktoriumi. Atrodo, sudariusi sandėrį su rektoriumi VU Taryba yra pasiryžusi visam laikui užsitraukti nenuplaunamą gėdos dėmę savo konformistiška laikysena sankcionuodama šios persekiojimo istorijos pabaigą ir atverdama kelią galutiniam susidorojimo su prof. V. Radžvilu veiksmui – savavališkam, grynai sovietiniu stiliumi ir metodais vykdomam jo pašalinimui iš universiteto.
Apie tęsiamą – dabar jau ir dėl VU Tarybos kaltės – susidorojimą artimiausiu metu bus informuotos tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos ir užsienio akademinė bendruomenė. Su vienu svarbiausių Nepriklausomybės atkūrimo ideologų ir organizatorių bei besąlygiškai valstybingumo idėją VU TSPMI ginančiu ir itin kvalifikuotu profesoriumi susidoroti nebus leista ir nepavyks. Šalies viduje šis klausimas prireikus bus sprendžiamas sąjūdiniu stiliumi ir visomis teisėtomis priemonėmis.
Vilniaus forumo koordinatorius
El. paštas: info@pilieciai.lt