ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJA
Lakštingalų g. 2, Šėta, LT- 58127 Kėdainių r.
http://provita.medianewsonline.com/pv/s/ Tel. 370-347-35139
skrinskas@gmail.com Kodas 291248420 Swedbank LT547300010146839527
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI
(Kopija žiniasklaidai ir adresatams pagal kompetenciją)
DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GALIOS DEDAMOJO MOKESČIO TAIKYMO
RELIGINĖMS BENDRUOMENĖMS IR MALDOS NAMAMS – PRAŠYMAS INICIJUOTI
TEISĖS AKTŲ PAKEITIMUS
PRAŠYMAS
2026-03-10
2025-07-17 buvau prašęs Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
kad suteiktų bažnyčioms, arba bent kaimo ir mažų miestelių bažnyčioms lengvatą galios dedamajai. Nes ESO
traktuoja bažnyčias kaip komercinius fabrikus. https://provita.gt.tc/pv/el.03.pdf
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsakė, kad
„Europos Sąjungos teisė nustato elektros energetikos srities reikalavimus. Pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944, perimtą į nacionalinę teisę per Elektros energetikos įstatymo 2
straipsnio 5 dalį, buitiniu vartotoju laikomas tik tas, kuris elektros energiją naudoja namų ūkio reikmėms – ne
komercinei ar profesinei veiklai. Kadangi religinės bendruomenės vykdo profesinę (religinę) veiklą, jų
prilyginimas buitiniams vartotojams šiuo aspektu būtų teisiškai nepagrįstas.“
Tada 2025-09-18 vėl parašiau Prašymą, kuriame faktais parodžiau, kad ES direktyvos leidžia sumažinti
bažnyčioms, pagal bendrąją Europos šalių patirtį, elektros, PVM ir kitus mokesčius. Todėl prašiau Lietuvos
Seimą, vyriausybę, atsižvelgiant į teisėtą ir teisingą prašymą, atleisti bažnyčias bent nuo Galios ir PVM
mokesčio. https://provita.gt.tc/pv/el.04.docx
2025-10-24 parašiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei Europos Sąjungos direktyvas ir įstatymus, leidžiančius
taikyti nuolaidas bažnyčioms. Ir ne tik Europos, bet ir pasaulio šalių nuolaidas bažnyčioms.
https://provita.gt.tc/pv/el.o5.htm
LRV 2025-11-20 Nr. S-4609 persiuntė mano 2025 m. spalio 24 d. prašymą „Dėl mokestinės naštos bažnyčioms
palengvinimo“ Energetikos ministerijai, Finansų ministerijai ir Teisingumo ministerijai, o kopiją Lietuvos
Vyskupų Konferencijai, prašydama įvertinti nurodytame rašte pateiktus pasiūlymus.
LR Teisingumo ministerija 2025-12-12 Nr. (1.64 Mr) 7R-4471 išvardina katalikų Bažnyčios nuopelnus ir
Europos šalių praktiką ir siūlo kitokio statuso suteikimą bažnyčiai galios mokesčių lengvatų srityje,
„Teisingumo ministerijos nuomone, būtų pagrįstas tarptautine praktika, bažnyčios veiklos pobūdžiu ir istoriniu
bei visuomeniniu indėliu.“ http://provita.medianewsonline.com/pv/el.06b.htm
LR energetikos ministerija 2025-12-29 atsakyme rašo, kad bažnyčias priskirti „buitiniams elektros energijos
vartotojams, prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies sąvokos „buitinis elektros energijos
vartotojas“ apibrėžčiai“ ir bažnyčios „yra juridiniai asmenys. Dėl šios priežasties tradicinės ir valstybės
pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su fiziniais asmenimis, t. y. buitiniais
elektros energijos vartotojais.“ „kad Energetikos ministerija nėra įgaliota spręsti dėl kitų Šėtos Švenčiausios
Trejybės parapijos klebono kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko prašyme pateiktų siūlymų. Pažymime, kad dėl
kitų mokestinių lengvatų sprendimus priima Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
https://provita.gt.tc/pv/el.06c.htm
LR finansų ministerija 2026-01-08 atsakyme Nr.: 6K-26/92 teisingai išvardintos Lietuvos Respublikos su
Šventuoju Sostu sudarytos dvišalės sutarties (Konkordato) ir nacionalinių įstatymų numatytos mokesčių
lengvatos religinėms bendruomenėms. https://provita.gt.tc/pv/el.06e.htm
1) žemės mokesčiu neapmokestinama tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms,
bendrijoms ir centrams nuosavybės teise priklausanti žemė;
Panašu, kad tai svarbiausia privilegija, kuri užrašyta pirmu punktu. 2026-01-12 atsakydamas į laišką, parašiau,
kad bažnyčių išlaikymui skirtą žemę Lietuvos valstybė nesugrąžino, tuo atimdama išsilaikymo šaltinį. Kaimo
bažnyčios turėjo po kelias dešimtis ha žemės.
Kaip matom, valstybė negrąžino žemės ir dar negrąžintos žemės neapmokestina.
Užklausiau ar LR Finansų ministerija čia nemato skriaudos? O jei yra skriauda, kodėl ji neatitaisoma?
LR FM persiuntė mano laišką LR aplinkos ministerijai, nes „aplinkos ministras atsakingas už valstybės politikos
formavimą žemės valdymo, naudojimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse.“
Tada LR aplinkos ministerija persiuntė mano laišką Žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2026-02-17 atsakyme Nr. 1SD-3021 rašo:
„Informuojame, kad religinėms bendrijoms iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytų žemės sklypų, kurie
nėra užstatyti religinėms bendrijoms nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kitais statiniais, grąžinimas
natūra galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas ir šių nuostatų siūlyti keisti nenumatoma.“
https://provita.gt.tc/pv/el.06j.htm
Parašiau LR FM tokį užklausimą: „Tai dabar ar FM paseks Teisingumo Ministerijos pozicija, kad teisingumas ir
Europinė praktika reikalauja neapkrauti bažnyčios komerciniu elektros galios mokesčiu, ar įkyriai laikysis
pozicijos, kad bažnyčias reikia apkrauti komerciniu galios mokesčiu kaip gamyklas ir prekybos centrus?“
Atsakymo iki šiol negavau.
Antru punktu LR FM nurodo privilegiją, kad neapmokestina bažnyčių:
2) nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų
nekilnojamasis turtas…
Trečiu punktu neapmokestina pajamų:
3) gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos religinių bendruomenių dvasininkų pajamos, gautos kaip
išlaikymas…
Ketvirtu punktu neapmokestinami PVM kunigų patarnavimai.
4) pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų savo nariams
teikiamos paslaugos…
Pvz. atneš močiutė kunigėliui tuziną kiaušinių ir paprašys pasimelsti už anūkėlį. Jei valstybė netaikytų lengvatos,
kaip kunigėliui sumokėti PVM? Ir nuo kokių kiaušinių skaičiuoti? Ar ant kraiko/ ekologiškų, kiaušinių dydžio?
Ar važiuoti pas močiutę ir įvertinti vištų laikymo sąlygas? Ir tada pasakyti tai močiutei, kad pora kiaušinių
pridėtų už PVM? Ar užeis vaiką krikštyti. Duos auką. Ir sakyti susimokėkite dar PVM?
Reikia pabrėžti, kad religiniai pastatai (bažnyčios, naudojamos Mišioms / maldoms) beveik visame pasaulyje
neapmokestinami ir aukos bažnyčioje beveik visur pasaulyje neapmokestinamos.
Lietuvoje veikia apie 120–130 religinių bendruomenių, kurios moka įvairius mokesčius būtent nuo komercinės
veiklos. Todėl atleidus bažnyčias, kurios nevykdo komercinės veiklos, nuo Galios mokesčio, čia nebus jokios
konkurencijos su verslu.
Tačiau nė viena iš šių lengvatų neaprėpia ir nepalengvina galios dedamojo mokesčio, kurį ESO taiko religinėms
bendruomenėms kaip komercinėms/gamybinėms įmonėms. Šis fiksuotas mokestis už „užsakytą galią“
(dažniausiai 10–30 kW seniems bažnyčios pastatams) yra didžiausia kasmetinė našta kaimo parapijoms, kurios
faktiškai suvartoja vos kelis šimtus kilovatvalandžių per mėnesį (dažniausiai tik per Mišias ir renginius).
Ir ne tik kaimo bažnyčioms. Štai Kėdainių Šv. Jurgio parapija susiduria su finansiniais sunkumais: lėšų trūksta
net būtiniausioms reikmėms https://muge.eu/kedainiu-sv-jurgio-parapija-susiduria-su-finansiniais-sunkumais-
lesu-truksta-net-butiniausioms-reikmems/
Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos elitas – „važiuoti, bagoti, batuoti“ Bažnyčią traktuoja kaip trečiojo nebylio
brolio seserį Severutę:
„Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos
Ką iš manęs jūs padarėt, – važiuoti, bagoti, batuoti
Aš juk tiktai Severiutė – aš trečiojo nebylio brolio sesuo.“
Muzika V. Kernagio, žodžiai M. Martinaičio. Baladė apie Severiutę.
Konkordato 10 straipsnio dvasia aiškiai sako: „jokiais valstybiniais mokesčiais neapmokestinami Katalikų
Bažnyčia bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai … naudojami sielovados, karitatyviniams,
socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams“. Elektros galia yra būtina sąlyga, kad pastatas galėtų būti
naudojamas būtent šiems tikslams (šildymas žiemą, apšvietimas, Caritas veikla, kultūriniai renginiai). Siauras
aiškinimas, kad lengvata taikoma tik „nekilnojamojo turto mokesčiui“, o ne eksploatacinėms išlaidoms,
prieštarauja Konkordato tikslui – užtikrinti Bažnyčios veiklos galimybę.
Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje maldos namai moka 100 % komercinį tarifą už galios dedamąją. Europos
praktika rodo visiškai kitokį požiūrį:
- Lenkija – maldos namai prilyginti viešosios paskirties įstaigoms (kaip ligoninės ir mokyklos) ir įtraukti į
kainų lubas bei lengvatas. - Latvija – pilnas atleidimas nuo galios mokesčio religinėms bendruomenėms.
- Vokietija, Austrija, Danija, Suomija – 0 % arba simbolinis tarifas.
- Estija, Švedija, Italija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė – sumažinti tarifai ne pelno siekiančioms
organizacijoms, atliekančioms viešąjį interesą (pagal PVM direktyvos 132–135 str. dvasią).
Lietuvoje daugiau nei 1 300 religinių bendruomenių valdo per 2 000 objektų. Didžioji dalis – kaimo bažnyčios.
Jose: - nėra grąžintos sovietmečiu atimtos žemės, todėl nėra jokio papildomo pajamų šaltinio;
- bendruomenės mažos (10–60 tikinčiųjų sekmadienį), aukų rinkimas: 5–300 eurų per mėnesį;
- pastatai seni, dideli, kultūros paveldo objektai; užsakoma galia didelė, kad žiemą būtų bent +10–12 °C
per Mišias; - realus suvartojimas minimalus, tačiau fiksuotas galios mokestis siekia 50–300 eurų per mėnesį vienai
parapijai (kai kurioms – virš 3 000 eurų per metus tik už galios dedamąją).
1,9 mln. eurų valstybės paramos per metus visoms tradicinėms bendruomenėms reiškia vidutiniškai mažiau nei 1
000 eurų vienam objektui per metus. Tai nepakanka net paprastam remontui, o ką jau kalbėti apie eksploataciją.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. nebuitiniai vartotojai gali nemokamai sumažinti leistiną galią, tačiau tai nepadeda
senoms bažnyčioms, kurioms minimali galia reikalinga saugumui ir šildymui. Kaimo bažnyčia – ne gamykla ir
ne prekybos centras. Tai Lietuvos tapatybės, kultūros paveldo ir bendruomenės centras, ypač depopuliacijos
sąlygomis. Tokie mokesčiai verčia gesinti šildymą, laikyti Mišias šaltyje arba uždaryti bažnyčias – tai tiesioginis
smūgis Lietuvos kaimo išlikimui.
Lietuvos Respublikos vyriausybė persiuntė mano prašymą trims ministerijoms, gavo jų nuomonę ir dabar atėjo
laikas LRV padaryti teisingą sprendimą. Prašome:
- Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad maldos namai ir su jais susiję pastatai būtų priskirti atskirai
kategorijai „viešosios paskirties nekomerciniai religiniai objektai“ su 100 % lengvata galios dedamajai (arba
fiksuotu simboliniu mokesčiu). - Leisti taikyti buitinių vartotojų tarifą maldos namams, naudojamiems išimtinai sielovadai ir viešajam
interesui (kaip siūlė Seimo nariai 2025 m.). - Įpareigoti VERT ir ESO taikyti lengvatą pagal Konkordato 10 str. ir ES PVM direktyvos 132–135 str.
- Iki įstatyminių pakeitimų įsigaliojimo – taikyti laikiną 100 % lengvatą galios mokesčiui religiniams objektams (analogija su ūkininkų 9 mėn. lengvata). …….
Esame pasirengę pateikti konkrečius skaičiavimus iš parapijų, dalyvauti susitikimuose ir teikti papildomą informaciją. Lietuvos bažnyčios nėra prašytojos – jos yra valstybės ir tautos istorijos, kultūros ir socialinės gerovės dalis.
Prašome nepalikti jų likimo spręsti rinkos logikai.
Kurie laiko bažnyčią komercine įmone, prašau paklausykite įrašą apie herojišką Lietuvos Bažnyčios istoriją iš kunigo, teologo, poeto, Biblijos vertėjo, politinio kalinio, Norilsko lagerio sukilėlio, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus Česlovo Kavaliausko: https://www.youtube.com/watch?v=PKim2IkLYDg ……..
Lietuvos žiniasklaida paprastai yra kritiška bažnyčios atžvilgiu, bet dėl šio drakoniško galios mokesčio, smaugiančio bažnyčias, buvo absoliutus Bažnyčios pozicijos palaikymas.
Šiuo klausimu Žiniasklaida eina su Bažnyčia.
Tauta eina su Bažnyčia.
O su kuo eina „Europinė“ LR Vyriausybė su ministerijomis?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnis tiesiogiai sako: „Valstybės valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Tai vienas aiškiausių konstitucinių principų – valdžia egzistuoja ne sau, ne partijoms, ne interesų grupėms, ne ESO, – o tarnauti piliečiams. Ir tai nėra tik gražus posakis, o konstitucinis įpareigojimas. Jūsų sprendimo laukia visos Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių atstovai, ypač kaimo parapijų tikintieji. ……..
Pagarbiai,
Šėtos, Lančiūnavos ir Pagirių klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas
P.S.
Plačiau apie susirašinėjimą ir žiniasklaidos požiūrį https://provita.gt.tc/pv/el.00.htm
Visos Lietuvos geros valios žmonės laukia galutinio LRV sprendimo