Sparčiai ideologizuojamas ir atvirai LLRI priedėliu paverstas VU TSPMI ne kartą lygintas su liūdnai pagarsėjusia sovietmečiu veikusia aukštąja partine mokykla. Š. m. balandžio 25 d. visuomeninių organizacijų surengtame protesto mitinge buvo mėginta atkreipti VU Tarybos ir Senato dėmesį į pavojingas instituto išvalstybinimo ir akademinio nuosmukio apraiškas. Pareikalauta, kad būtų atstatydintas TSPMI direktorius R. Vilpišauskas, kuriam vadovaujant institutas liovėsi vykdęs savo misiją tarnauti Lietuvos visuomenei ir valstybei ir faktiškai paverstas dalies jo darbuotojų asmeninių ir grupinių interesų tenkinimo įrankiu. Reikalavimas liko neišgirstas. Todėl TSPMI krizė tik plečiasi ir gilėja. Naujausiu ir ypač šokiruojančiu jos įrodymu tapo seniai įžvalgesniems politikos tyrinėtojams žinomas, bet iki šiol plačiajai visuomenei dar nebuvęs akivaizdus faktas, kad VU TSPMI puoselėjamos ir skleidžiamos LR konstitucijoje įtvirtintą valstybės sampratą neigiančios ir griaunančios idėjos. Politikos filosofo ir politologo V. Sinicos straipsniuose, remiantis nepaneigiamais faktais, argumentuotai atskleidžiama, kad TSPMI dėl šiuose straipsniuose įvardytų asmenų kaltės faktiškai yra paverstas buvusios TSKP/LKP „platformininkų“ partijos, arba vadinamųjų M. Burokevičiaus jedinstveninkų ir autonomininkų, Nepriklausomybės priešaušriu siekusių atplėšti Pietryčių Lietuvą, idėjų ir politinės programos įgyvendinimo įrankiu. Šiek tiek „sumoderninta“, arba „europeizuota“, forma atkurtos Lietuvos valstybės atvirų ir nesutaikomų priešų kadaise keltus tikslus dabar siekia įgyvendinti LLRA – tiesioginė autonomininkų organizacijos įpėdinė. Kai kurie TSPMI darbuotojai sąmoningai arba nesąmoningai tapo jos aktyviais talkininkais. Dalyvavimas ir pagalba įgyvendinant tokius tikslus bet kurioje demokratinėje ir laisvoje, bet neignoruojančioje iššūkių ir pavojų savo nacionaliniam saugumui, šalyje neabejotinai būtų politiškai vertinama kaip antivalstybinė ardomoji veikla, o teisiškai kvalifikuojama kaip valstybės išdavimas. Tokia veikla ne tik kenkia valstybei ir diskredituoja TSPMI visuomenės akyse. Kvalifikuoti ir lojalūs Lietuvai TSPMI dėstytojai iš tikrųjų yra paversti šitokios neatsakingos ir nusikalstamos, bet instituto administracijos toleruojamos ir net remiamos veiklos įkaitais.
Viešai keldami šią problemą viliamės, kad VU Taryba, Rektorius ir Senatas pagaliau išgirs dėl Lietuvos saugumo ir išlikimo nerimaujančios visuomenės balsą. Vis daugiau grėsmingų faktų apie TSPMI susiklosčiusią padėtį sužinanti visuomenė yra verčiama dar atkakliau ir griežčiau klausti: kada bus suprasta ir įsisąmoninta, kad privalantis vykdyti visiems VU akademiniams padaliniams būdingas funkcijas TSPMI dar turi ir ypatingą misiją – rūpintis Lietuvos saugumu ir demonstruoti jai ne „lojalumą su išlygomis“, o būti besąlygiško lojalumo ir tarnavimo savo valstybei pavyzdžiu? Nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo atkurta milžiniškomis pastangomis ir patriotų gyvybės aukos kaina. Valstybės paskirties nesuprantantys ir tos aukos prasmės nepajėgiantys suvokti ir įvertinti asmenys neturi teisės toliau vadovauti TSPMI. Balandžio 25 d. mitingo reikalavimai turi būti nedelsiant ir geranoriškai įvykdyti neverčiant visuomenės siekti jų įgyvendinimo 1988 m rudenį naudotais būdais ir formomis. TSPMI privalo padvelkti atsinaujinimą nešančių permainų vėjai:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/04/kreipimasis-del-tspmi-akademines.html
Pagarbiai, Vilniaus forumo vardu koordinatorius El. paštas: info@pilieciai.lt www.vilniausforumas.ltwww.propatria.lt