Tėvynė mūsų

Vytautas V. Žeimantas. Lietuva nenumaldomai tirpsta toliau

Written by Redakcija · 2 min read

Lietuva emigruoja  „Gerą“ mėnesį Lietuva praranda apie du tūkstančius gyventojų, o prastą – iki keturių tūkstančių. Iki 2030 m. Lietuva gali prarasti 35% darbingo amžiaus gyventojų. Guodžia tai, kad pradėjo didėti gimstamumas ir reemigracija.Pastaraisiais metais nuosekliai mažėjęs emigrantų skaičius, o imigrantų ar reemigrantų augęs, pernai pakeitė tendencijas ir šovė priešinga kryptimi, – pažymi „Swedbank“ Finansų institutas.

2015 m. iš šalies išvyko 7.900 daugiau gyventojų nei per 2014 m., o į šalį atvyko gyventi ar sugrįžo 2.200 mažiau gyventojų nei užpernai.

Didžiausia emigravusiųjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, 2015 m. buvo Visagino savivaldybėje – 36,7. Toliau išsirikiavo Druskininkų savivaldybė. (23,1) ir emigracijos mastais tik šiek tiek nuo jos nutolusi Akmenės r. savivaldybė (22,8). Tuo tarpu sėsliausi gyventojai yra Šalčininkų, Molėtų ir Ignalinos r. savivaldybėse, kur 1000-iui gyventojų tenka 8–9 emigrantai.

„Teigiamas padidėjusios emigracijos aspektas būtų nebent tai, kad mažėjant gyventojų skaičiui šalyje, galintys ir norintys dirbti vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau galimybių ilgiau išlikti darbo rinkoje, o tai itin aktualu senėjančios Lietuvos visuomenės atveju, – gyventojų skaičiaus pokytį komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kita vertus, pesimistiškai nuteikiančias migracijos tendencijas galėtų bent šiek tiek atsverti tai, kad išankstiniais praėjusių metų duomenimis, gimstamumas padidėjo 5%. Tai reiškia, kad šalyje gimė beveik 1.600 daugiau kūdikių nei 2014 metais.

Po 15 metų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog po penkiolikos metų Lietuvoje turėtų likti 2,5 mln. gyventojų – 14% mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti apytikriai ketvirtadaliu, o pensinio – išaugti kiek daugiau nei penktadaliu.

Darbingo (15-64 metų) amžiaus gyventojus skirstant penkerių metų intervalais matyti, kad daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50-54 metų amžiaus grupėje. Tad po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus, rašoma LNTPA pranešime.

2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5.200 iki 24.300) dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiose Lietuvos miestuose. Tačiau daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų.

„Lietuvoje vykstantys procesai nėra išimtis, sensta, traukiasi ir ties miestais koncentruojasi visa Europa. Tačiau mūsų šalyje tai vyksta gerokai didesniais tempais. Matydami, kaip smarkiai sumažės jaunų žmonių skaičius, turime keisti kelis dalykus: pirmiausia savo suvokimą, kad esame pigios, nors ir kvalifikuotos darbo jėgos šalis. Turime tapti verslių, kūrybingų žmonių šalimi. Tam reikia keisti išsilavinimo sistemą, jau mokyklose skatinti verslumą, kūrybinį mąstymą ir nudirbti darbus, kurie reikalingi verslo aplinkai gerinti”, – pažymi Robertas Dargis, LNTPA pirmininkas.

2030-aisiais 40% mažės jaunuolių skaičius 25 – 29 metų amžiaus grupėje, tiek pat trauksis ir 30 – 34 metų grupė. O 65 – 69 metų amžiaus gyventojų skaičius padidės 27%.

Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 metų amžiaus) žmonių ir apie 670.000 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.

Ragina ir EK

Šių metų kovą Europos Komisijos paskelbtoje mūsų šalies ekonominių iššūkių analizėje rimčiausios EK pastabos Lietuvai susijusios su itin prasta demografine padėtimi ir blogėjančia situacija darbo rinkoje.

EK skaičiavimu, iki 2030 m. Lietuvoje bus prarasta 35% darbingo amžiaus gyventojų – daugiausia visoje ES. Taip tirpstanti visuomenė varžo ūkio augimo potencialą ir kelia grėsmę pensijų sistemos tvarumui, nurodo EK.

Komisija mato ir išeitį iš šios aklavietės – didinti darbo našumą. Pasak ataskaitos, Lietuvoje yra neišnaudotų galimybių, ypač susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Tačiau esama padėtis nedžiugina: nors išsilavinimo lygis šalyje aukštas, gebėjimai ne visada atitinka darbdavių reikalavimus, o inovacijų lygis – žemas. Lietuva kol kas nepateisina lūkesčių, pereinant prie didesnę pridėtinę vertę teikiančios ekonomikos, mano EK.

vz.lt