Tokiais žodžiais kas dieną stiprina save referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams organizavimo koordinatorė Vida Stankūnienė (mob. 8-603-44498). Kiek visokių emocijų bei pykčio protrūkių sulaukė šio referendumo iniciatoriai, ko gero tik Dievas ir Lietuvos žemė, amžius krauju girdyta žino… Tremtinio dukrą V.Stankūnienę gana originaliai priėmė Šiaulių Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žmonės, susirinkę pasiklausyti „Misija–Sibiras“ dalyvių įspūdžių.
Prasidėjus diskusijoms, koordinatorė paprašė žodžio, o kai užsiminė apie referendumo iniciatorių renkamus parašus, salėje pasigirdo neramūs krenkštimai, pavienės pliaukšės delnais… Moteris didvyriškai baigė savo kalbą, po kurios sulaukė ir nuoširdžių aplodismentų, ir grasinimų. Tačiau visus pranoko Šiaulių Politinių kalinių ir tremtinių skyriaus vadovė Valerija Jokubauskienė, kaip sovietmetį ištardama: „Atsiprašau. Šita kalba nebuvo numatyta…“
Po renginio ilgai neapleido mintis, – gal gerai, kad vyksta tokios misijos. Susitvarkysime savo artimųjų kapus Sibire, o kai valdžia Lietuvos žemelę išparceliuos, turėsime kur atgulti…
Parašus rinkti liko DVIDEŠIMT DIENŲ. Nešiokitės asmens dokumentus, jei dar nepasirašėte – gal sutiksite kokį pavargusį, tautiečių apspjaudytą parašų rinkiką ir jei mylite LIETUVĄ – TĖVYNĘ MŪSŲ, pasirašykit bei padėkokit darbštuoliui savanoriui už triūsą.
Su meile –
Irena Vasinauskaitė
tiesos.lt