Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės baigiamoji kalba: aš tik išreiškiau savo pilietinę valią
Gerbiamas teisme, neprisipažįstu padariusi teisės pažeidimo, nesijaučiu kalta, kad 2012 metų gegužės 17 d. buvau Garliavoje, Klonio gatvė 5.
Tą rytą mačiau daugybinių prievartos veiksmų seką – jų pasekmė: man ir ten buvusiems žmonės buvo sukeltas psichologinis šokas. Kaip jūs žinote, įstatymo yra preziumuojama, kad bet koks fizinės prievartos demonstravimas yra psichinė prievarta, t.y. invalido stumdymas, nepagarba senam žmogui, iš išgąsčio klykiantis bet visiškai ignoruojamas vaikas, kai šalia jo stovintys keliasdešimt pareigūnų, vaikų teisių specialistės, psichologės nesiima jokių veiksmų, yra psichologinės prievartos demonstravimas.
Žmonės, susirinkę be ginklo stebėti, kaip vykdomas teismo sprendimas, nesiekė, kaip yra dabar traktuojama, pasipriešinti ar trukdyti vykdyti teismo sprendimą. Ten būdami žmonės išreiškė savo pilietinę valią, norėjo matyti, girdėti ir suprasti, kas vyksta, ir nesiėmė jokių priešiškų veiksmų, kad tyčia ar kaip nors kitaip sutrukdytų vykdyti teismo sprendimą.
Policijos pareigūnai, atėję į kiemą, nesielgė pagal policijos instrukcijas, kuriose aiškiai buvo išdėstytos pagrindinės nuostatos: gerbti žmogaus teises, orumą, kliūtis šalinti tik esant antstolės Sonatos Vaicekauskienės reikalavimui. Į kiemą suėję policijos pareigūnai žmones pradėjo tampyti net nepašalinę fizinių kliūčių – žmones traukė per suolus.
Visa tai matydama ir tikėdama mūsų įstatymais, mūsų valstybe aš sutrikau.
Išgirdusi apie faktą, kad yra purškiamos dujos, ir stovėdama visai netoli to pareigūno, kuris tai darė, aš patyriau šoką ir siekiau bet kokia kaina pasitraukti iš tos vietos, kur stovėjau. Tačiau tokia galimybė nei man, nei kitiems nebuvo sudaryta. Pareigūnai neatėjo ir nepasakė: žmonės atsitraukite kelių metrų atstumu, jūs galėsite stovėti, stebėti ir viską matyti. Ne, žmonėms nebuvo sudaryta jokia galimybė, nepalikta nė viena sekundė pasitraukti, patiems išeiti – pareigūnų buvo daugiau nei žmonių ir jų atliekami „kliūčių šalinimo“ veiksmai vyko nuolatos.
Kaip jūs žinote, įstatymų yra suteikta galimybė piliečiams stebėti ir analizuoti matomą situaciją. Tą rytą mes nebuvome prie prezidentūros, Seimo, prokuratūros ar teismo, kur negalima išreikšti savo valios ar stovėti arčiau, nei numato įstatymas. Tą rytą mes buvome privataus kiemo teritorijoje ir visi turimi įrašai rodo, jog galimybė teismo sprendimą vykdantiems pareigūnams patekti į namą buvo sudaryta. Tačiau jei rodo ir tai, kad žmonėms nebuvo sudaryta galimybė gražiai atsitraukti. Pats policijos komisaras R. Oželis užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai pasako: „Pasitraukite truputėlį į šalį“. Tai tik įrodo, kad ir patys pareigūnai darė spaudimą žmonėms norėdami pateisinti savo veiksmus.
Garso įrašas, kuriuo buvo reikalaujama laikytis Susirinkimų įstatymo, buvo įjungtas per vėlai. Į kiemą su garsinėmis priemonėmis policijos pareigūnai neatėjo, nors įstatymuose rašoma, kad visi reikalavimai turi būti išsakyti aiškiai, garsiai ir suprantamai, nurodoma ir pareiga įsitikinti, kad asmuo juos suprato.
Be to, pareigūnai nesilaikė jokių tarnybinių reikalavimų, tai yra: po savo atliktų veiksmų nesurašė tarnybinių pranešimų, neįspėjo asmenų apie ketinimą naudoti prievartą, sulaikė asmenis be pagrindo, tai yra neatlikusius jokio tyčinio veiksmo, nesipriešinančius. Po operacijos neatliko jokių procesiškai priklausomų veiksmų. Pažeidė ATPK 265 straipsnį, kuriame nurodoma, kad asmuo gali būti sulaikytas tik esant sankcijai, areštui.
Esu dėkinga tiems tą rytą ten buvusiems žmonėms, kurie rūpinosi svetimu kaip savu, kurie matydami fizinės ir psichinės prievartos veiksmus, neatsakė tuo pačiu.
Vertindama aplinkybes aš teigiu, kad ir taip jau esu nubausta pakankamai: daugiau nei metus laiko daugybė žiniasklaidos straipsnių tyčiojasi iš manęs ir kitų, klijuoja nusikaltėlio etiketes ir interpretuoja faktus net ten nebuvę ir realiai neišgyvenę to, ką patyrė visi žmonės, tapę liudytojais neva pagal įstatymus įvykdyto teismo sprendimo.
Tiesos.lt