Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 m. jubiliejaus liko 11 m.
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Dėl 1941 metų Birželio 22-28 d. SUKILIMO
Jau daugelį metų visuomeninės patriotinės organizacijos kreipiasi į Lietuvos vadovus ir aukščiausias institucijas, kad 1941 metų Birželio 23 d. SUKILIMO Deklaracija būtų pripažinta LR teisės aktu. TAČIAU NUOLATOS TVYROJO TYLA.ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad patriotinės organizacijos kiekvienais metais didingai paminėdavo 1941 metų Birželio SUKILIMĄ.
Dėkojame LR Seimui, kad 2018-06-19 dieną Seimo Konstitucijos salėje minint Birželio sukilimą buvo suorganizuota diskusija „1941 metų sukilimas Lietuvoje: mitai ir realybė“.
Patriotinės organizacijos kviečia geros valios žmones 2019-06-23 dieną 12 val. atvykti į Nepriklausomybės aikštę paminėti 1941 metų Birželio SUKILIMĄ.
Teikiame Vilniaus Sąjūdžio tarybos 2018-01-01 PAREIŠKIMĄ „Dėl 1941 Birželio 22-28 SUKILIMO Deklaracijos įteisinimo“. Primename, kad šį pareiškimą pasirašė 1941 m. Birželio 22-28 d. SUKIKLIMO dalyvis Jonas Antanaitis. 2018-09-07 Jonas Antanaitis mirė. Taip pat teikiame 2019-02-01 Vilniaus sąjūdininkų susirinkimo Mokslų Akademijoje pareiškimą „Dėl 1941 metų Birželio 23 d. Deklaracijos pripažinimo LR Teisės aktu įteisinimo“
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
PRIEDAS 2018-01-03 dienos pareiškimas
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 12 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
LR Vyriausybės nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Dėl 1941 metų Birželio 22–28 Sukilimo Deklaracijos įteisinimo Vilnius, 2018-01-03
LIETUVA į Valstybės Šimtmečio atkūrimo Jubiliejų ateina iš amžių glūdumos: Kentusi caro priespaudą. Knygnešių gadynė saugojo lietuvybę. 1917–1918 metų valstiečių, politikų ir Bažnyčios dialogas lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą. Išvadavo iš lenkų 1919–1939 metais pavergtą Vilniaus kraštą. 20 metų taikiai dirbo. Dalyvavusi 1941 metų Birželio 22–28 sukilime ir 1944–1953 metų partizaniniame kare. Pergyveno tremtis, kalėjimus ir gulagus – 50 metų trukusį sovietų genocidą. Lietuva pakilo po Sąjūdžio susirinkimų ir mitingų, skambant dainoms ir giesmėms, gaudžiant Bažnyčių varpams, po 1990-ųjų Kovo 11-osios, po 1991 Sausio 13-osios.
Tuo metu ypač svarbus buvo 1941 m. Birželio 22–28 Sukilimas.
Konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939-08-23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos, arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes, 1940-06-15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir 50 metų naikino Lietuvos žmones, persekiojo sąmoningus jos piliečius. Suokalbio nusikaltėliai sunaikino maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padarė milžiniškos žalos valstybei (už maždaug 840 mlrd. JAV dolerių).
Tvirtiname, kad per 1941 metų Birželio 22–28 dienų Sukilimą Lietuva buvo išlaisvinta iš sovietų okupantų.
1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Tuo išreiškė tautos valią atmesti sovietų aneksiją ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pareiškime rašoma: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Laikinoji Vyriausybė pradėjo vykdyti Lietuvos valdymo funkcijas. Vokietijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, patriotinės organizacijos ėmė veikti pogrindyje prieš nacių režimą. Šios organizacijos aktyviai kovojo ir su sovietiniais okupantais.
1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie 20–30 tūkst. žmonių, žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietų okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų neturintis pasaulyje analogų partizaninis karas parodė, koks stiprus Lietuvos žmonių siekis išsivaduoti iš komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugybė buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti ištremti arba įkalinti.
Vykę renginiai Lietuvos Mokslų Akademijoje, Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje, Kaune, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rodo, kad Lietuvos žmonės gerbia ir prisimena 1941 metų
Birželio 22–28 sukilėlius, jų didvyriškumą, auką ir siekius išlaisvinti Lietuvą nuo bolševikinių pavergėjų. Buvo siekiama 1941 m. Birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti LR teisės aktu – Įstatymu.
APGAILESTAUJAME, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu – ĮSTATYMU ir tam nesiimama ryžtingų žygių.
2013-03-07 Prezidentė D. Grybauskaitė priėmė 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi. Dalyviai Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui įteikė specialiai dedikuotas knygas „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22–28 d.“ Ši knyga turėjo priminti apie sukilėlių tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei. Susitikimų dalyviai prašė Jų 1941 metų Birželio 23 d. Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją įteisinti Įstatymu. Panašūs prašymai teikiami nuolat, tačiau NEREAGUOJAMA.
Pastaraisiais metais Amžinybėn išėjo 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilėliai Pilypas Narutis Žukauskas, Rimantas Eigelis, Kazimieras Gediminas Ruzgys, Viktoras Ašmenskas, Mindaugas Bloznelis, Aleksandras Bendinskas, Antanas Kudzys, Bronius Nainys.
Kai kas bando niekinti ir teisti 1941 m. Birželio 22–28 sukilėlius. Prisiminkime, kad po birželio 28 dienos buvo Hitlerio ir Stalino milžiniškų kariuomenių ir svetimos ideologijos Lietuvos okupacija.
Tad pasakyk, ką Tu padarei, ką Mes padarėme, kad Sąjūdžio ir Kovo 11-osios Lietuva būtų gerovės Lietuva? Lietuva jau neteko apie 1 milijono gyventojų ir yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Ir kai kas tebeniekina SUKILĖLIUS.
PAGERBDAMI 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilėlių, rėmėjų ir Lietuvos siekio įgyvendinimą – Lietuvos išlaisvinimą iš sovietų okupantų ir Nepriklausomybės atstatymo DEKLARACIJOS paskelbimą,
NUSILENKDAMI sukilėliams, aukoms, jų kilniems siekiams ir žygdarbiams,
MINĖDAMI Lietuvos Valstybės atkūrimo ŠIMTMEČIO Jubiliejų ir 1949 m. Vasario 16 d. pasirašytą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją,
PRAŠOME 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMĄ „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ PRIPAŽINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis J. Antanaitis
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos narys K. Balčiūnas
Tarybos narys J. Parnarauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.
Pasiteiravimui: A. Budriūnas tel. 8673 95837, L. Kerosierius tel. 8674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
PRIEDAS 2019-02-01 dienos pareiškimas
2019 metai – PREZIDENTO ANTANO SMETONOS METAI
2019 metai – PREZIDENTO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO METAI
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Žiniasklaidai
P A R E I Š K I M A S
Dėl 1941 metų Birželio 23 d. Deklaracijos pripažinimo LR teisės aktu
Lietuvos Mokslų Akademija, 2019-02-01
1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir tų pačių metų rugpjūčio 3d. aneksavus Lietuvą, prasidėjo masinis krašto gyventojų terorizavimas bei naikinimas. 1941 m. birželio 14 d. iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus buvo ištremta daugiau, nei 18000 šalies žmonių, neskaitant nužudytų bei nukankintų vietoje.
Nepriklausomybės praradimas ir minėti faktai tapo paskata 1941.06.22. įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą.
Vos per kelias sukilimo dienas, išsivadavimo kovose žuvo daugiau, nei du tūkstančiai Lietuvos vaikinų ir merginų. Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!
Prasidėjus sukilimui birželio 23 d., per Kauno Radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota garsioji Deklaracija, skelbianti apie Nepriklausomybės atstatymą visoje Lietuvoje.
Per pastaruosius 28 atkurtos Nepriklausomybės metus daugelis patriotinių bei visuomeninių organizacijų ne kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas reikalaudamos, kad šis tautos valią išreiškęs dokumentas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu. Deja, mūsų išrinktoji valdžia į tai nereaguoja. Dar daugiau – tyliai pritardama, leidžia tyčiotis iš tautai šventų dalykų! Pavyzdys – 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimas asmeniui, išsityčiojusiam iš Laisvės kovose žuvusių ir nukankintų mūsų didvyrių.
Pradėję 2019-tuosius, kurie, be kita ko, paskelbti ir vieno įžymiausių visų laikų Lietuvos didvyrio Jono Žemaičio–Vytauto bei Nepriklausomybės kovų atminimo metais, tikime, kad mūsų aukščiausioji valdžia, nepaisydama iš šalies primetamos nuomonės, pagaliau suras drąsos išpildyti daugybės žmonių lūkesčius.
Visų laisvę mylinčių ir už ją gyvybes paaukojusių Lietuvos žmonių vardu, reikalaujame 1941m. birželio 23 d. Laikinosios vyriausybės pasauliui paskelbtą pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu.
Susirinkimo pirmininkai:
- Kerosierius
- Jakučiūnienė
- Martinkėnas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, R. Jakučiūnienė tel. 8675 94107, H. Martinkėnas tel.8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,