E. Kusaitės byla 1
Ar E.Kusaitė Lietuvoje sukūrė tarptautinę terorizmo organizaciją?
Du klausimai Lietuvos VSD dėl darbo Rusijai:
Maskvos srities teismas: Apti ir Aišat Magmadovai su E. Kusaite teroristinės organizacijos nekūrė ir jai nepriklausė
Prokuroras M. Dūda: E. Kusaitė sukūrė teroristinę organizaciją, kuriai priklausė Apti ir Aišat Magmadovai
E. Kusaitės byla kaip Lietuvos teisėsaugos krizė
Nereikia apsimetinėti ir žaisti formaliomis procedūromis, o taip pat priskirti šioms institucijoms neklystamumo, išimtinio patikimumo ir padorumo statusą. Lietuva VSD kartu su Lietuvos Respublika jau įėjo į savo ir pasaulio teisės bei teisingumo istoriją kaip pirmoji šalis tiesiogiai pripažinusi kaip teisėtus istorinius Rusijos kolonijinius interesus Čečėnijoje, dabartinį Rusijos FSB patikimą tarptautinį legitimumą ir 2011 metais savo rankomis pasiuntusi į kalėjimą ne tik du jaunus čečėnus, bet ir savo pilietę E. Kusaitę. Nei viena Europos šalis nei vieną savo pilietį už Rusijos karą Čečėnijoje nėra įkalinusi. E. Kusaitės byla atspindi nepriklausomos Lietuvos teisės ir teisingumo valstybinės sąmonės krizinį konceptualų lūžį: humaniškos ir moralios politikos atsisakymą, atsakomybės nebuvimą ir visapusiškai pavojingo primityvaus savanaudiškumo pamato jėgų atviro išėjimo į Rusijos pseudoteisės erdvę legalizavimo nusikalstamą abejingumą Lietuvos suverenitetui.
Iš esmės visiškai nesudėtinga E. Kusaitės, nuo kurios suėmimo praėjo 2 metai ir 8 mėnesiai, tarptautinė byla reiškia realų absurdą, nes teisiškai, politiškai, etiškai ir istoriškai byla stringa, tarptautinę visuomenę tas primityvumas nesudomino, o Lietuvos visuomenę įtikinti švariu ir patriotiniu VSD darbu nepavyko ir byloja apie pavojingą visišką nepasitikėjimą šia institucija tiek šiandien, tiek rytoj.
Ši byla apskritai yra viena, bet prokuroro J. Lauciaus išskirta nuo Aišat Magmadovos (24 metų) ir jos brolio Apti Magmadovo (33 metų) Maskvos srities teisme nagrinėtos bylos. Maskvos byla yra išvestinė iš Lietuvoje parengtos ir sudarytos bylos. Ši byla yra autorinis, ne valstybiniais, o akivaizdžiai savanaudiškais motyvais Lietuvos VSD sudėliotas kūrinys. Jeigu ne Lietuvos VSD ir po to generalinės prokuratūros tiesiogiai pateikta Rusijos FSB informacija ir ne tolimesnis VSD bei generalinės prokuratūros bendravimas su Rusijos FSB, Magmadovų bylos nebūtų buvę apskritai, jie nebūtų buvę persekioti, nuteisti, o Apti ir kankinamas.
Galima įsivaizduoti kokia nežmoniškumo širdis plaka Lietuvos VSD sąmonėje, jeigu, kaip Stalino laikais, jei viešpatauja toks požiūris į jauną žmogų. Ir lieka klausimas: kas tokią sąmonę pagimdė ir kam ji skirta, kam bus tarnaujama rytoj? Ar būtų įsivaizduojamas toks požiūris ir elgesys 1990 metų kovo 11-ąją? Pasipriešinimo okupacijai dalyviai, turi pareigą ir atsakomybę apie tai kalbėti ir reikalauti atsakomybės, o ne malonės ar formalaus procedūrinio atsikalbėjimo tokio suvereniteto slinkties sąlygomis.
Rusijos kaltinimai Maskvos čečėnams
2011-12-26 Apti Magmadovui Rusijos Maskvos srities teismas skiria 6 metus, o jo seseriai 2 metus laisvės atėmimo bausmes. Apti nuteisiamas pagal Rusijos Federacijos (RF) Baudžiamojo kodekso (BK) 208 str. 1 dalį (,,Neteisėtos ginkluotos formuotės organizavimas arba dalyvavimas joje“ – ,,Ginkluotos formuotės sukūrimas (susivienijimo, būrio, draugovės arba kitos grupės), nenumatytos federaliniu įstatymu, o taip pat vadovavimu tokiai formuotei arba jos finansavimu /…/“. Šio straipsnio 1-je dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 7 metų ir Apti Magmadovui konkrečiai buvo inkriminuotas ne tokios formuotės sudarymas su E. Kusaite ar ar dalyvavimas joje, o finansavimas, būtent konkrečiai jo lankymasis Čečėnijos kalnuose pas pasipriešinimo dalyvius, kurių tarpe buvo du jo broliai, dėl palapinių, miegmaišių, elektros generatoriaus ir pan. įrangos jiems nupirkimo ir pristatymo. Seseriai Aišat toks straipsnis nebuvo inkriminuotas. Taip pat jam inkriminuota veika pagal RF BK 205.1 str. 1 dalį (,,Parama teroristinei veiklai“), kaip ir seseriai Aišat. Šiame straipsnyje įvardijama raginimas, verbavimas arba kitoks asmens įtraukimas atlikti teroristinius veiksmus. Tuo jis kaltinamas už E. Kusaitės ,,verbavimo“ pokalbius su ja.
Beje, Apti Magmadovas buvo išteisintas pagal pradžioje pateiktą jam RF BK 208 str. 2 dalies kaltinimą – ,,Dalyvavimas ginkluotoje, nenumatytoje federaliniu įstatymu, formuotėje“, kaip Rusijos FSB kvalifikavo jo vienkartinį nuvykimą į kalnus pas pasipriešinimo dalyvius Čečėnijoje.
Jo sesuo Aišat Magmadova (kaip ir jos brolis Apti), nuteista tik pagal vieną RF BK 205.1 str. 1 dalį, numatančią tik raginimą, verbavimą arba kitokį įtraukimą į teroristinę veiklą (,,Parama teroristinei veiklai“). Šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų. Jai nuosprendyje pagal RF BK 64 straipsnį pritaikyta lengvata ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (,,Esant išimtinėms aplinkybėms, susietom su nusikaltimo tikslais ir motyvais, kaltojo vaidmeniu, jo elgesiu per ir po nusikaltimo padarymo ir kitų aplinkybių, mažinančių visuomeninį nusikaltimo pavojingumą /…/“). Aišat buvo inkriminuoti ,,verbavimo“ pokalbiai su E. Kusaite.
RF BK 205 str. 2 dalies (,,Teroristinis aktas“) dispozicija, numatanti veiksmus, ,,/…/ atliekamus asmenų grupės pagal išankstinį susitarimą arba organizuotos grupės“ nebuvo inkriminuoti tiek Apti tiek Aišat. RF BK 210 str. – ,,Nusikalstamos bendrijos (nusikalstamos organizacijos) kūrimas arba dalyvavimas joje“ Apti ir Aišat Magmadovams irgi nebuvo inkriminuotas.
E. Kusaitės ,,terorizmo organizacijos“ kūrimo prieštaravimai ir neatitikimai
Lietuvoje prokuroras M. Dūda E. Kusaitei pateikė kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo kodekso (BK) 250 str. 5 dalį (,,Teroro aktas“) – ,,Tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems veiksmams /…/“ – sankcija nuo 4 iki 10 metų laisvės atėmimo. Beje, E. Kusaitei taikomas kaltinimas ir pagal LR BK 21 str. (,,Rengimasis padaryti nusikaltimą“). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.“ Iš šio straipsnio prokuroras M. Dūda, regimai, ir paėmė ,,bendrininkų telkimą“. Bet juk Magmadovai, tarkim, pagal kaltinimo versiją, kartu su E. Kusaite nesirengė atlikti teroristinio akto, tik ,,kurstė“, o tai yra dar neatliko LR BK 250 str. 4 d. veiksmų (įvykdyto teroristinio akto), o tik ,,verbavo“.
Pagal Rusijos teismo nuosprendį, kur figūruoja ir E. Kusaitė, Aiša ir Apti Magmadovai nebuvo nusikalstamos grupės ar organizacijos kūrėjai ar dalyviai, įvertinti tik paskiri ,,verbavimo“ pokalbiai. Prokuroro M. Dūdos nuostata, E. Kusaitė sukūrė tokią organizaciją. Klausimas: kaip radosi tokia organizacija, jeigu Rusijos teisme Magmadovams organizacijos ar grupės kūrimas neinkriminuotas, ir ten jie nebuvo nei nusikalstamos organizacijos Maskvoje kūrėjais nei Lietuvoje ,,sukurtos“ organizacijos dalyviais. E. Kusaitė negalėjo priklausyti nebuvusioje ir Maskvos nenustatytoje teroristinėje organizacijoje, o Magmadovai, kaip rodo Rusijos teismo sprendimas, nedalyvavo savo nesukurtoje ar E. Kusaitės Lietuvoje sukurtoje organizacijoje?
Taigi, Rusija savo piliečius kaltina pokalbių, agitavimo, verbavimo lygmenyje, o prokurorai J. Laucius ir M. Dūda juos, jiems nežinant, neliudijant ir Maskvos teismui nekaltinant, juos ,,prirašo“ E. Kusaitės ,,sukurtos“ organizacijos nariais. Logiškai Rusija turėjo Magmadovus priskirti (,,priregistruoti“) E. Kusaitės ,,teroristinėje organizacijoje“, bet tos organizacijos Rusija neįžiūrėjo ir nenustatė. Pasikartojant, šių bylų subjektai ir objektai yra neatskiriami, tie patys ir veikimas yra susisiekiančių indų lygmenyje.
Gaunasi sunkiai suprantamas paradoksas. Prokuroras M. Dūda E. Kusaitę kaltina teroristinių bendrininkų grupės kūrimu Maskvoje, t. y. aktyviąja puse, o Maskvos teismas aktyviąja puse pripažįsta Magmadovus, kaip E. Kusaitės verbuotojus. 2010-01-11 oficialaus Rusijos FSB atstovo kontradmirolas V. I. Didyk rašte e. p. Lietuvos Respublikos VSD direktoriui R. Vaišnorui rašo: ,,2009 m. spalio mėnesį iš Jūsų Rusijos FSB adresu pateikti duomenys, kad 2009 metų rugpjūtį – spalio Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė, musulmonišku vardu ,,Aziza“, buvo nežinomų asmenų, kažkokių Apti ir Aišos, užverbuota /…/“. Klausimas: jei ją užverbavo nurodyti asmenys, tai kodėl kaltinamojoje išvadoje prokuroras M. Dūda nurodo, kad organizaciją sukūrė E. Kusaitė?
Apskritai diskutuotina kodėl prokuroras M. Dūda E. Kusaitei inkriminuoja LR BK 250 str. 4 dalį (įvykdytas ,,Teroro aktas“, ,,/…/ padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai buvo nukreipta prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl to atsirado sunkių padarinių /…/“; sankcija nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tokie veiksmai nebuvo padaryti. O kodėl nekvalifikuota pagal 250 str. 6 dalį (,,/…/ kas kūrė teroristinę grupę, kurios tikslas – šiame straipsnyje numatytais veiksmais bauginti žmones /…/“ su sankcija nuo 10 iki 20 metų laisvės atėmimo). Gal todėl, kad inkriminuojama sankcija ,,iki gyvos galvos“ padidina prokurorų reikšmingumą ir E. Kusaitės pavojingumą?
Dėl terorizmo organizacijos: Maskva – nebuvo, Vilnius – buvo
Prokuroras M. Dūda 2010-10-29 kaltinamajame akte nurodo, kad E. Kusaitė 2009-08-12 – 2009-10-24 kuria teroristinę grupę (per 73 dienas), nors su Maskvos čečėnais internetu bendrauja keletą metų: ,,/…/ rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje bendru jos – Eglės Kusaitės bei Apti Magmadovo ir Aišos Magmadovos sutarimu buvo sukurta iš jos – Eglės Kusaitės, veikusios Lietuvos Respublikoje ir Apti Magmadovo bei Aišos Magmadovos, veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui – teroro aktui Rusijos Federacijos teritorijoje esančiame strateginiame objekte vykdyti /…/“ Tame pat akte prokuroras nurodo, kad tas objektas, vieta yra ,,/…/ Rusijos karinėje bazėje /…/“
Jei E. Kusaitė buvo teroristinės grupės iniciatorė ir vadovė, koks tuomet buvo Magmadovų vaidmuo? Priimant Rusijos versiją, kad Magmadovai nebuvo E. Kusaitės ,,teroristinės organizacijos“ nariais, kyla klausimas, ar be jų valios E. Kusaitė galėjo sukurti organizaciją? Prokuroro M. Dūdos versija neįtikinama, kad E. Kusaitė buvo organizacijos kūrėja ir organizatorė, jeigu nebūtų buvę Magmadovų ,,pasiūlymų ir raginimų“. Tai kas yra iniciatoriai: E. Kusaitė ar Apti Magmadovas, ar Aiša Magmadova, jeigu Rusijos teismas tokios problemos nenustato ir jų nekaltina? Prokuroro M. Dūdos nuomone, sprogdintis ketino tik E. Kusaitė, o Magmadovai tokiame veiksme dalyvauti tiek Lietuvos, tiek Rusijos versijose nesirengė.
Lietuvos teismas neturi nuorodos Magmadovų ar Rusijos FSB tardymo valdybos vyresniojo tardytojo, justicijos papulkininkio A. V. Fisiukov, 2010-11-13 surašiusiojo 255 puslapių apimties kaltinamąjį aktą Magmadovų byloje dėl teroristinės organizacijos kūrimo, nerandame tokios nuorodos ir Maskvos srities teismo nuosprendyje, kad Magmadovai ar E. Kusaitė sukūrė ,,teroristinę organizaciją“. Ar pokalbius ir nuomones telefonu, ar internetu galima vertinti kaip organizacijos sukūrimą?
Beje, Rusijos FSB tardytojas A. V. Fisiukov 2010-04-07 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tardė E. Kusaitę, bet nekalbėjo apie jos sukurtą organizaciją. Jo klausimai buvo įrodyti Magmadovų atliktą E. Kusaitės verbavimo faktą, ieškoti įkalčių Magmadovamas.
Netgi pagal formalią ir nepatikimą Rusijos teisę tik 2010-02-08 Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas Imirat Kavkaz pripažino teroristine organizacija ir ją uždraudė, kai E. Kusaitė iki to jau per 3 mėnesius sėdėjo kalėjime, o jos kaltė buvo siejama su galimais kontaktais su šia pasipriešinimo organizacija, kuri jos suėmimo metu nebuvo pripažinta teroristine ir uždrausta.
Sveiko proto logika
Sveiko proto logika, aplinkybių seka, atskiri VSD veiklos intensyvūs provokaciniai veiksmai (3 mėnesius E. Kusaitei nusamdžius butą, duodant išlaikymą, kartu apgyvendinus savo kadrinę darbuotoją Serrin, apsimetusia musulmone ir pumpavusią musulmonybę), oficialus teiginys, kad šioje byloje ,,buvo simuliuojama kova su terorizmu“ (,,Atgimimas“, 2012-02-10, p. 5), E. Kusaitės mentalitetas, erudicija, intelektas, socialinė branda, įstatyminio oficialaus įspėjimo nepareiškimas (VSD įstatymo 81 straipsnis), neleidžia abejoti nepamatuotų VSD atliktų prieš Lietuvos pilietę buvimu. Pagal BPK 158 str. 4 d. nesielgta: ,,Atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.“ O provokacija buvo totalinė! Tuo tiek VSD, tiek prokuratūros pareigūnus regime tokių veiksmų gausoje, nors jie neįtikinamai tai neigia.
Retorinis klausimas: ko siekiama, kam dirbama, kuo užsiimama, koks įstatymas ir kokia moralė tarnyboms leido laužyti jauną, sociališkai nesubrendusią mergaitę?
Vienintelė išeitis: nors ir pavėluota, institucijų veiklos tiesa turi nueiti į teismą ir įvardinti savo piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi. Kitu atveju procedūrinis teisinimasis, gynimasis, vilkinimas, kratymasis bus iššaukiantis.
E. KUSAITĖS BYLA 2
Susisprogdinimas Rusijos okupacinėje karinėje bazėje Čečėnijoje: terorizmas ar karinis pasipriešinimo veiksmas – diversija?
Kas tai yra prokuroro M. Dūdos teiginys susisprogdinti ,,strateginiame objekte“?
Jeigu hipotetiškai priimti E. Kusaitės versiją, kad ji turėjo susisprogdinti, tai reikia išsiaiškinti tokio veiksmo teisinį, politinį ir istorinį vertinimą.
Prokuroro M. Dūdos kaltinimas E. Kusaitei pagal LR BK 250 straipsnio 3, 4, 5 dalis įvardijami teroro veiksmai: žmonių gyvenamoji vieta, darbo, susibūrimo ar vieša vieta, sukėlę daugeliui žmonių pavojų sveikatai ar gyvybei, buvo paskleistos radioaktyviosios, biologinės ar cheminės medžiagos, preparatai ar mikroorganizmai. Šio straipsnio 4 dalis nurodo ,,strateginės reikšmės objektą“. RF BK tokios sąvokos neturi. Lietuva tą terminą ,,paskolina“ Rusijai.
Tačiau yra ir kita problemos pusė. Prokuroro M. Dūdos 2010-10-29 kaltinamajame akte E. Kusaitei nurodoma, kad ji ,,/…/ rengėsi įvykdyti teroro aktą strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogdindama /…/ organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką /…/“ (lapas 2). Jeigu pripažinti E. Kusaitės norą susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje, tai galima įvertinti kaip diversiją, kovinį veiksmą, jos dalyvavimą Čečėnijos ginkluotajame išsivaduojamajame kare.
Mes neraginome ir neraginame E. Kusaitės dalyvauti Čečėnijos kare, atlikti karinę diversiją ar kitus kovinius veiksmus, bet keliame klausimą, kad prokurorai J. Laucius ir M. Dūda kartu su Lietuvos VSD vadovu R. Vaišnoru be užsienio reikalų ministerijos žinios nusprendė Lietuvos užsienio politikos klausimą: paremti Rusiją kolonijiniame kare prieš Čečėniją. Parama Rusijos ypatingai žiauriai karo Čečėnijoje koncepcijai yra atvira, uoli, aktyvi ir akivaizdi. O vėliau teisinės medžiagos Rusijai pateikimo, vertinimo ir įslaptinimo nuo Lietuvos piliečių veiksmais E. Kusaitės byloje prisidėjo ir teisingumo ministras R. Šimašius. Iš šalies žiūrint, Lietuva dalyvauja Čečėnijos fronte.
D. Britanijos savigarba ir principai
Retorinis klausimas: nuo kada Lietuvos užsienio politikos principu tampa ginti Rusijos karines bazes – Rusijos ,,strateginius objektus“ (?) ir Rusijos interesus Čečėnijoje? Jeigu hipotetiškai toks E. Kusaitės apsisprendimas ir buvo, tai kodėl Lietuva tampa Rusijos, kuri agresyviai atmeta visus Lietuvos teisinius prašymus, karinių interesų gynėju?
Rusijos FSB Londone 2006 metais organizavo Rusijos pabėgėlio A. Litvinenkos nunuodijimą. D. Britanija pareikalavo įtariamąjį išduoti. Rusija šį ,,išrinko“ į Valstybės Dūmą ir atsisakė jį išduoti bei kartu tirti bylą. D. Britanija iškart pareiškė, kad įšaldo bendradarbiavimą su Rusija terorizmo klausimais, o taip pat sustiprino reikalavimus britų vizų gavimui Rusijos valdininkams, įšaldė derybas susitarimui palengvintai gauti vizas Rusijos piliečiams.
Tai atvirai D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius Viljamas Heigas pakartojo pirmojo oficialaus vizito į Maskvą 2010-10-13 metu. 2011-09-12 Maskvoje lankęsis D. Britanijos premjeras Davidas Kameronas dėl A. Litvinenkos nužudymo reikalo Rusijos tyrimo ignoravimo pareiškė: ,,Savo nuostatos nepakeitėme. Apie tokių ryšių atnaujinimą nekalbame kaip apie galimybę“ (,,Lietuvos rytas“, 2011-09-13, p. 7). Manytume, kad tai yra pagrįstas teisiškas, politiškas ir moralus sprendimas.
Lietuvos institucijų iniciatyvinis vasališkas bendradarbiavimas su Rusijos FSB kartu yra pamatuotos teisinės D. Britanijos politikos, tvirtai ginančios savo suverenitetą, ignoravimas ir išdavimas. Prisiminkime kaip Rusija kategoriškai atmetė Lietuvos prašymus žudiko P. Raslano, Medininkų, Sausio 13-osios ir kitose bylose. Kur santykių su Rusija lygiateisiškumas, paritetas?
Lietuvos, JAV ir tarptautinių organizacijų požiūris į Rusijos karą Čečėnijoje
Mažiausiai 9 kartus Lietuvos Respublikos Seimas, 19 kartų Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, 20 kartų Europos Parlamentas, 10 kartų JAV Kongresas iš esmės Rusijos karą Čečėnijoje (1994 – 1999 m.) apibūdino kaip ilgaamžę testinę Rusijos kolonijinę politiką, čečėnų tautos tremtį įvardino kaip genocidą, pripažino čečėnų teisę gintis. Pateikiame keletą pavyzdžių, kurių fone akivaizdu kokią nehumanišką ir neteisišką poziciją E. Kusaitės byloje užima Lietuvos VSD, generalinė prokuratūra ir Vilniaus teismai Lietuvos Seimo, JAV ir tarptautinių organizacijų teisės, politikos ir istorijos vertinimo požiūriu.
JAV Senatas
2000 m. vasario 24 d. Rezoliucija ,,Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas“. Tvirtinama: ,,Atsižvelgiant į tai, kad Čečėnijos žmonės turi įstatyminę teisę gintis nuo Rusijos Federacijos Vyriausybės jėgos naudojimo /…/ Paremti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės kvietimą atlikti Rusijos kariuomenės Čečėnijoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimą /…/“
2001 m. vasario 15 d. Rezoliucija ,,Išreikšti Senato pažiūrą į 1944 metų čečėnų tautos trėmimą į Vidurinę Aziją ir dėl kitko“. Nurodoma: ,,Dabartinis karas Čečėnijoje turėtų būti vertinamas istoriniame pasikartojančių Rusijos valstybės daromų skriaudų čečėnų tautai kontekste /…/“
2001 m. balandžio 6 d. Rezoliucija ,,Siekiant išreikšti Senato poziciją dėl Čečėnijos žmonių ištrėmimo į Vidurinę Aziją 1944 m. ir kitais klausimais.“ Teigiama: ,,/…/ dabartinį karą Čečėnijoje reikėtų vertinti atsižvelgiant į istorinį kontekstą, kuomet Rusijos valstybė pakartotinai naudojo smurtą prieš čečėnų žmones /…/“
Baltijos Asamblėja
1995 m. balandžio 22 d. Rezoliucijoje ,,Dėl Čečėnijos“ ,,/…/ ragina Rusijos Federaciją sustabdyti Čečėnijos žmonių genocidą ir išvesti savo armiją bei sukarintas policijos pajėgas iš Čečėnijos teritorijos ir kviečia ESBO iškelti Jungtinėse Tautose klausimą dėl Čečėnijos tautos teisės į apsisprendimą ir išsilaisvinimą iš kolonializmo.“
NATO Parlamentinė Asamblėja
1999 m. lapkričio 15 d. Rezoliucija ,,Dėl Čečėnijos“. Nurodoma: ,,/…/ tokios didelės humanitarinės krizės negalima laikyti vidaus reikalu /…/ manydama, kad dėl karinės kampanijos gali sumažėti Čečėnijos gyventojų pritarimas tolesniam Čečėnijos buvimui Rusijos Federacijos sudėtyje /…/“
Europos Parlamentas
2004 m. vasario 26 d. Rekomendacija ,,Dėl ES ir Rusijos santykių“: ,,/…/ dėl masinių nuolatinių žmogaus teisių pažeidinėjimų Čečėnijoje ir įtikinamos taikos bei susitaikymo proceso nebuvimo nesiliauja respublikos gyventojų kančios ir toliau nuo minties sugrįžti sulaikomi iš šalies išvykę gyventojai /…/ p. Kadyrovo sėkmė neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose Čečėnijoje yra nesąžiningo priešrinkiminio etapo proceso rezultatas /…/ yra kankinami, dingsta be žinios ar yra žudomi skundus į Europos Žmogaus teisių teismui pateikę asmenys ar jų šeimos nariai /…/ remiantis 1907 m. IV Hagos Konvencija bei 1948 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos priimta Konvencija dėl genocido nusikaltimų prevencijos ir atsakomybės už juos, Stalino įsakymu 1944 m. vasario 23 d. įvykdytas visos čečėnų tautos deportavimas į Vidurinę Aziją buvo genocido aktas /…/“
1977 m. sausio 27 d. Europos Konvencija dėl terorizmo
Šios Konvencijos 1 straipsnyje įvardinti 6 atvejai, kuomet ,,/…/ nė vienas iš paminėtų nusikaltimų nebus laikomas politiniu nusikaltimu arba su politiniu nusikaltimu susijusiu nusikaltimu, arba nusikaltimu, padarytu politiniais motyvais /…/“ Čia nurodoma oro piratavimas, civilinės aviacijos saugumas, nusikaltimai prieš diplomatus, vaikų ar įkaitų paėmimas, minų ir sprogmenų naudojimas, jei kelia pavojų žmonėms ir bendrininkavimas atliekant šias veikas. Kalbama apie civilius asmenis.
Iš 1 straipsnio teksto suprantame, kad politiniais motyvais padaryti nusikaltimai turi kitokį, ne teroristinio vertinimo statusą. Konvencija tiesiogiai jų neaptaria, bet netgi juos įvykdžius, pagal 5 Konvencijos straipsnį neįpareigojama taikyti ekstradicijos ,,/…/ jei prašomoji valstybė turi svarų pagrindą manyti, kad išduoti asmenį už 1 ar 2 straipsniuose minėtus nusikaltimus prašoma jo baudžiamojo persekiojimo ar nubaudimo dėl jo rasės, religijos, pilietybės ar politinės nuomonės tikslais arba jei šiuo pagrindu gali būti neigiamai įtakojama to asmens padėtis.“
8 Konvencijos straipsnis nurodo: ,,Jokia šios Konvencijos nuostata neįpareigoja teikti pagalbą, jei Prašomoji valstybė turi svarų pagrindą manyti, kad prašymas suteikti teisinę pagalbą dėl 1 arba 2 straipsnyje paminėtų nusikaltimų pateiktas siekiant persekioti ar nubausti asmenį dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinės nuomonės arba jei šiais pagrindais gali būti padaryta neigiama įtaka dėl to asmens padėties.“
13 Konvencijos straipsnis numato, kad 1 straipsnyje dėl politinių motyvų asmens ekstradicijos galima atsisakyti, išskyrus jeigu nusikaltimas ,,/…/ palietė su nusikaltimo motyvais nesusijusius asmenis /…/“. Klausimą Čečėnijoje galima formuluoti taip: ar nėra politinis motyvas, jeigu Čečėnijos okupaciniam, totališkai žiauriam represiniam ir naikinamajam režimui kariškiai karinėje bazėje būtų sprogdinami? Ar nenaikindavo Lietuvos partizanai stribų ir MGB kariškių ir pareigūnų?
Europos Sąjungos Tarybos pamatinio 2002-06-13 sprendimo dėl kovos su terorizmu 11 punkto nuostata: ,,Šis pamatinis sprendimas nereglamentuoja ginkluotų konfliktų metu atliekamų ginkluotųjų pajėgų veiksmų, kuriuos reglamentuoja humanitarinė tarptautinė teisė, kaip šie terminai apibrėžiami pagal tą teisę /…/“
Iš šių argumentų galima daryti išvadą, kad jeigu vyksta ginkluotas išsivadavimo pasipriešinimas, kurio teisėtumą oficialiai pripažįsta ne viena tarptautinė organizacija, koviniai ginkluoti veiksmai yra legitimus. Hipotetiškai, jeigu E. Kusaitė norėjo į tokius veiksmus įsijungti Rusijos okupacinės kariuomenės karinėje bazėje, tokie veiksmai nereiškia terorizmo.
Visa tragika yra tame, kad ne Rusija kreipėsi į Lietuvą dėl E. Kusaitės persekiojimo, o Lietuva kreipėsi į Rusiją pagalbos sudoroti E. Kusaitę. Tai yra istorinis patarnavimo Rusijai atvejis. Pirmieji rezultatai Maskvoje pasiekti: Lietuvos VSD ir generalinės prokuratūros parama ir pateiktų duomenų pagrindu sesuo ir brolis Aiša ir Apti Magmadovai nuteisti 2 ir 6 metamas laisvės atėmimo, čekistas A. V. Fisiukov Lietuvos generalinėje prokuratūroje su dviem bendrais apklausinėjęs E. Kusaitę, savo kabinete Maskvoje kankino Apti. O gal simboliškai Lietuvos trispalvė jau plevėsuoja Čečėnijojos Rusijos okupacinių dalinių Hankalos karinėje bazėje?
Kokią vietą Lietuvoje turi Čečėnijos didvyris Linas Vėlavičius?
Čečėnijos pusėje pirmajame Rusijos kare prieš Čečėniją yra dalyvavęs 26 metų lietuvis Linas Vėlavičius, 1995 metais žuvęs prie Argūno, po mirties gavęs Čečėnijos didvyrio žymenį. Lietuvos valstybės lėšomis garbingai parvežtas ir palaidotas tėviškėje – Tauragės žemėje. Tuo metu tokia buvo Lietuvos teisinė reali ir garbinga pozicija: palaikyta čečėnų tautos apsisprendimo teisė ir pripažinta teisė priešintis.
Kaip šiandien vertintinas Lietuvos savanorio L. Vėlavičiaus dalyvavimas kare prieš Rusiją Čečėnijoje? Ar yra Lietuvos Respublikos BK straipsnis, numatantis draudimą ir atsakomybę už savanorišką dalyvavimą ginkluotajame nacionaliniame išsivadavimo kare skriaudžiamųjų pusėje, jeigu hipotetiškai E. Kusaitė ir norėjo ir sugebėtų dalyvauti Čečėnijos pasipriešinimo kare? Kokia suvereniteto, išdidumo, tautinės savigarbos tarptautinės teisės normų ir principų gerbimo prasme šiandien yra pakitusi VSD, prokuratūros ir teismų palaužta valstybinė teisinė sąmonė per 15 metų?
Tai yra teisinis, politinis, moralinis ir istorinis klausimas, kurio sprendime VSD ir generalinė prokuratūra parodė savo valstybinės sąmonės lūžį ir solidarų perėjimą į Rusijos kolonijinės politikos erdvę ir betarpišką patikimą bendravimą su tarptautine nusikalstama RF struktūra – FSB. Lietuvos pasipriešinimo organizacijų darbo grupė šiandien konstatuoja, kad Lietuvoje tais klausimais jau nėra konceptualios humaniškos valstybinės politikos, nėra su kuo kalbėtis: kiekviena žinyba yra nepriklausoma karalystė ir be atsakomybės daro ką nori. Tai, kiek dar liko bendros valstybinės politikos ir savigarbos vangiai nagrinėja Vilniaus apygardos teismo teisėjai Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Požarskis, nors iki dabar vykdomas tyrimas neteikia atvirumo, tiesos ir teisingumo vilčių.
Tai ir bus atsakymas į klausimą: ,,Kas Lietuvos VSD, generalinę prokuratūrą ir teismą įgaliojo įsijungti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje?“
Algirdas Endriukaitis
2012-07-15
misrig@lrs.lt
8-601-95-809