Indrė Makaraitytė prieš Arvydą Vaitkų. Arvydas Vaitkus, susidarė toks įspūdis, turi duomenų tapti politiku. Indrė Makaraitytė duomenų tapti tikrai nepriklausoma, profesinius standartus atitinkančia žurnaliste, rodos, jau nebeturi.
Indrė Makaraitytė prieš Arvydą Vaitkų. Arvydas Vaitkus, susidarė toks įspūdis, turi duomenų tapti politiku. Indrė Makaraitytė duomenų tapti tikrai nepriklausoma, profesinius standartus atitinkančia žurnaliste, rodos, jau nebeturi.
Eilinį kartą LRT žurnalistai demonstruoja akiplėšišką šališkumą. Pono A.Vaitkaus asmeniškai nepažįstu, ne viskas žalių valstiečių veikloje man patinka, bet melu savo politinės sistemos nepagerinsime, nuo nešvarių politikų jos neapvalysime. LRT ir toliau kankinasi moralinėse konvulsijose. Ir mus, tą „nacionalinį“ transliuotoją išlaikančius mokesčių mokėtojus, kamuoja dezorientuodamas.
Pasinaudosiu proga – skelbiu, jog į Indrės Makaraitytės, Ritos Miliūtės ir Nemiros Pumprickaitės laidas, jeigu būčiau kviečiamas, neisiu.Toks boikotas yra mano pilietinis protestas prieš LRT faktinę privatizaciją, pasireiškiančia tuo, kad LRT savo veikloje vadovaujasi NE VIEŠAIS, o ją užvaldžiusios grupės PRIVAČIAIS interesais. Gerai būtų, jei prie LRT pilietinio boikoto prisijungtų ir kiti bendrąjį gėrį vertinantys žmonės. Tegul LRT laidose su žurnalistais kalbasi tik konservatorių ir liberalų atstovai. Na, ir dar keletas „elitinių“, atsiprašysiu, kairiųjų.
Kažkas, girdžiu, sako: tavo boikotas mažai ko vertas, nes esi jau seniai įtrauktas į LRT juoduosius sąrašus ir nesi kviečiamas. Atsakau: po mano paskelbto boikoto situacija keičiasi – pagerėja ne tik mano, bet ir mano bendraminčių statusas ir savijauta; dabar jau LRT žurnalistai žinos, jog jie irgi gali būti boikotuojami. Iki šiol jie svaigo nuo savo galios…
