Įsivaizduokite: sėdi Nemira Pumprickaitė televizoriuje visiškai nuoga. Bara (už akių) kokį nors politiką, plekšnoja plika pėda grindis, tačiau visi tyli. Ir taip – šešias savaites. Įsijungiam televizorius: ji – nuoga, o visi tyli. Niekas nepasako: „Nemira! Tu – nuoga“. Visi žino, kad „Nemira nuoga“, tačiau apsimeta, kad ji visai nieko.
Tie visi – ir mes, žiūrovai. Mes irgi tylime, todėl Lietuvoje jau kuris laikas vyksta „stebuklai“, kai visas pasaulis apie mus kažką žino, o mes – ne.
Viena tokia „abrakadabra“ šešias savaites vyko kaip tik dabar. Dėl jo ir pasirinkau pavyzdį su nacionalinio transliuotojo dyva, nes būtent ji, mūsų pinigais išlaikoma televizija, šešias savaites slėpė nuo savo žiūrovų skandalingą istoriją. Reikėjo triukšmo socialiniuose tinkluose ir Seimo nario Naglio Puteikio paklausimų LRT tarybai, kad nuslėpta žinia skubiai, su klaidomis sukurpto rašinėlio pavidalu atsirastų bent jau LRT interneto puslapyje…
Norvegijos žiniasklaida šią istoriją pavadino „šiuolaikine vergove“. Tęsiant norvegišką metaforą, prekybą vergų darbu, manoma, organizavo lietuviai. Ir ne šiaip kokie nors „agurkiniai“ ar „burokiniai“, o Seimą ir Vyriausybę ant trumpo pavadžio laikantys Lietuvos vežėjai. Aukos – Lietuvos piliečiai.
Du iš jų iki teismo gavo iš „vergvaldžių“ (tik nenukriskite nuo kėdžių ir neužsprinkite vištos kaulu) – 2 milijonus 97 tūkstančius Norvegijos kronų arba 209 000 eurų kompensaciją. Sumokėjo bendrovės „Vlantana Norge“ antrinė įmonė UAB „Vlantana“.
Šią valdo keturi broliai Stončiai, o „šiuolaikinę vergiją“ Norvegijoje – sūnėnas Vladas. Toks nekalbus jaunuolis labai geru kostiumu. Jo tėtis – didžiausias „Vlantanos“ akcininkas. Jis yra 61 tarp turtingiausiųjų Lietuvoje. Jo turtas pernai augo daugiau nei dvigubai – iki 75 mln. eurų. Broliukams Stončiams dirba 1650 vairuotojų, jie vairuoja 1200 vilkikų.
Ir, įsivaizduokite, tokie pinigų maišai sumokėjo dviem juos demaskavusiems furistams 2 milijonus kronų, kad nereikėtų eiti į teismą! Dar mažiausiai 18 furistų netrukus pagrįstai tikisi sulaukti to paties. Iš viso Norvegijos darbo inspekcija įtaria per 200 atvejų, kai vairuotojai dirbo naktimis ir visą darbo dieną, tačiau laiko apskaitos žurnaluose buvo klastojami duomenys (net furistų parašai) ir alga mokama už pusę darbo dienos…
Štai šitą istoriją jau šešias savaites nuo jūsų slepia LRT. Turi dokumentus (kuriuose – suklastoti parašai), įrašė interviu, bet… neparodė.
Slepia ir visi likusieji žiniasklaidos „organai“, nes nuo šios istorijos jau kelias dienas sprogsta socialiniai tinklai. Tačiau visi tie, kurie „pabunda anksčiau už jus“, yra „pagrindiniai Lietuvoje“, tyli kaip meškėnai, kurie tiesiog negali išsižioti, nes pilnos pažandės grūdų… Šešias savaites. Kažin už kiek?
Žodį „organai“ aukščiau pavartojau sąmoningai. Jis – iš sovietmečio. Tada spauda, televizija ir radijas buvo bendro žmonių smegenų ir gyvenimų virškinimo organizmo dalis, todėl juos ir vadino „organais“. Oficialiai. (Ar jums nepasirodė, kad dabar jie daro tą patį – virškina mus?)
Ar prekyba „vergais“ Norvegijoje yra vienintelė istorija, kurią slepia vadinamoji „mainstream“, t. y. valdžią ir pinigus aptarnaujanti žiniasklaida? Anaiptol!
Štai įsijungi teliką ir matai, kaip apie įvairius politikų sprendimus pasisako toks „analitikas“ Nerijus Mačiulis, kuris iš tiesų viešumoje skleidžia „Swedbanko“ nuomonę apie tai, kaip valdžia turi valdyti valstybę. Mačiulis aiškina apie mokesčius, kuriais negali apdėti turtingųjų ir t.t., ir pan.
Tačiau niekas iš žiniasklaidos neklausia „Swedbanko“ tarnautojo Mačiulio apie kitą skandalą: apie rusiškų pinigų plovimą per skandinaviškų bankų Baltijos šalių skyrius. Milijardai eurų! Estijos finansų ministras neseniai pasakė, kad veiksmas vyko ir Lietuvoje. Apie tai rašo ir „Financial Times“, ir mažiau svarbūs pasaulio laikraščiai. Tačiau mūsų meškėnai negali prasižioti, nes juk grūdai ims byrėti iš nasrų…
Galėčiau vardinti ir vardinti… Gerai! Mykolas Katkus. Jis labai dažnai sėdi eteriuose ir aiškina, kuris politikas ką blogai padarė. Jį pristato ekspertu ir kuo tik nori, tačiau niekada nepasakoja ir nerašo apie tai, kad M.Katkus susikrovė milijoninį turtą iš viešųjų ryšių „aukščiausiu laipsniu“. T.y. jis plauna smegenis ypač stambiu mastu ir nuolat vaikšto po žiniasklaidos „organus“ su maišu viešinimo pinigų, nustatydamas, ką šie „organai“ pasakos, bet svarbiau – ko nepasakos.
Toje kompanijoje yra dar vienas ekspertas su dvigubu dugnu – plačiai besireiškiantis politologas Tomas Janeliūnas. Nežinot? Taigi jis parašė dar vieną opusą apie Dalios Grybauskaitės istorinę reikšmę – jos „užsienio politiką“!
Janeliūnas teigia, kad vienu sakiniu ta politika apibūdinama taip: „Neleisime mums spardyti užpakalio nei rusams, nei amerikiečiams“. Čia – užsienio politika? O jeigu niekas nespardo užpakalio? Tada mes provokuojame konfliktą ir… neleidžiam sau spardyti užpakalio? Tikrai? Mano supratimu, čia – ne politika, o asmenybės sutrikimas!
Tačiau kodėl būtent Janeliūnui buvo patikėta lyžtelėti padus Raudonajai Daliai? Labai paprasta: jis buvo Grybauskaitės patarėjos Gajos Šavelės doktorantūros, kurią ji suderino su darbu reikliajai Daliai, vadovas… Ta Gaja dabar pataria Monkevičiui. Sistema savų nepamiršta. Tačiau Lietuvos demokratija nuo jų tuoj išleis paskutinį atodūsį. Tik ar žiniasklaida apie tai praneš?
Interviu
Kalbuosi su 2 mln. 97 tūkstančius Norvegijos kronų prisiteisusių lietuvių furistų advokate Sandra LATOTINAITE.
– Bendrovė „Vlantana“ dviem savo samdytiems vairuotojams Norvegijoje sumokėjo 2 mln. kronų. Jūs atstovavote tiems vairuotojams. Kodėl darbdavys sutiko mokėti?
– Į šitą klausimą geriausiai galėtų atsakyti pats darbdavys. Mes manome, jog darbdavį tokiam žingsniui pastūmėjo rašto ekspertų išvados bei nenoras viešinti bylą visuomenėje.
– Kokius įtarimus „Vlantana“ bendrovei dabar tiria Norvegijos institucijos?
– Mūsų patikrintais duomenimis, įmonės veiklą tiria Darbo bei Valstybinė kelių transporto inspekcija. Neatmestinas dalykas, kad bendrovę tikrina ir kiti kontroliniai organai.
– Kiek šiuo metu yra nukentėjusių nuo „Vlantana“? Ką jie pasakoja?
– Besikreipiančių skaičius didžiulis. Visi iki vieno tvirtina, kad plačiąją visuomenę pasiekę duomenys iš „Vlantanos“ bylos apie laiko apskaitos dokumentų klastojimą yra teisingi.
– Ar daug tarp nukentėjusių Lietuvos piliečių?
– Visi, kurie kreipėsi lig šiol, yra Lietuvos piliečiai.
– Kodėl „Vlantanos“ paslaugų atsisakė du iš trijų jos pagrindinių užsakovų?
– Norvegija jau daug metų siekia pasipriešinti nesąžiningų darbo salygų invazijai iš kitų – ypač Rytų Europos – šalių, tad nenuostabu, kad ši byla, dviejų vairuotojų istorija, atskleidusi vairuotojų gaunamo atlygio realijas, sukėlė skandalą šalyje, – sukilo tiek valstybiniai kontroliniai organai, tiek profsąjungos, žurnalistai. Abejingi neliko ir du stambūs užsakovai, nutraukę sutartis nedelsiant.
– Socialiniuose tinkluose rašoma, kad „Vlantana“ yra ne vienintelis toks Lietuvos vežėjas, kuris klastoja darbo laiko apskaitą, kad už darbą nemokėtų tiek, kiek įsipareigojo. Ar turite tokių žinių?
– Tokios informacijos neturiu.
– Ar tiesa, kad „Vlantana“ mėgina suvaldyti institucijų tyrimą, mainais už kompensacijas reikalaudama visiško konfidencialumo? Ar tokios sąlygos gali sustabdyti teisėsaugos ir darbo inspekcijos tyrimą?
– Norvegijos kontrolinių organų darbo negali sustabdyti jokie konfidencialumo įsipareigomai tarp šalių. Čia būtina pažymėti, kad vairuotojai kategoriškai nesutiko su konfidencialumo sąlyga, tad taikos sutartyje jos nėra.
– Ar jus pačią nustebino ši istorija?
– Ne. Apie visas problemas žinojau anksčiau iš kitų vairuotojų, tačiau žmonės neturėjo nei jėgų, nei lėšų stoti prieš tokį transporto srities gigantą.
– Kaip tyrime dalyvauja Lietuvos institucijos – ambasada ir t.t.?
– Informacijos apie tai neturiu.
– Kodėl Norvegijos žiniasklaida „Vlantanos“ santykius su darbuotojais pavadino šiuolaikine vergija?
– Tai, manau, glaudžiai susiję su ryškiu žmonių, silpnesnės visuomenės grandies, išnaudojimo elementu byloje.
– Kada jūsų klientai pasidalino bylos medžiaga su Lietuvos radijo ir televizijos tyrimų skyriumi? Kaip jie reagavo? Koks rezultatas?
– Mano klientai susisiekė su „LRT tyrimais“ š.m. spalio pradžioje. Daugiau informacijos apie tai neturiu.
– Kokia jūsų versija, kodėl Lietuvoje apie šią istoriją tylima?
– Arba informacija nėra pasiekusi Lietuvos žiniasklaidos, kas mažai tikėtina, arba esti kitų trukdžių.