Š.m. lapkričio 12 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kurio tema “Grįžtanti /atvira Lietuva: “ekonominė diplomatija”, diasporos vaidmuo pritraukiant investicijas į Lietuvą, diasporos įtraukimas į verslo gerinimą Lietuvoje, koordinavimas tarp institucijų ir iniciatyvų.Posėdžiui pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.
Komisijos narys Artūras Žilys, šios temos kuratorius, pabrėžė, kad posėdžio tema yra labai svarbi kuriant Lietuvos gerovę, nes norisi matyti stiprią ir klestinčią Lietuvą. Daug nuveikta ir veikiama šiuo klausimu. Tačiau yra ir iššūkių. Kalbėdamas apie grįžimo į Lietuvą galimybes A.Žilys pabrėžė, kad ketinančių sugrįžti į Lietuvą asmenų įdarbinimas jiems dar tebesant užsienyje, informacijos prieinamumas apie darbo galimybes Lietuvoje, verslo kūrimo galimybių informacijos sklaida, valstybės skatinimas kurti darbo vietas Lietuvoje ir ypatingai regionuose, galimybė gauti finansavimą veiklos pradžiai padėtų didinti grįžtančiųjų į Lietuvą skaičių. Komisijos nario nuomone labai svarbūs ir lemiantys grįžimui yra socialiniai aspektai, tokie kaip mokyklos, darželiai, sutvarkyta infrastruktūra, aktualus yra konsultacijų teikimas sugrįžusiems iš užsienio vieno langelio principu, o aktyvus diasporos jaunimo skatinimas studijuoti ir stažuotis Lietuvoje galėtų padidinti galimybę jiems pasilikti Lietuvoje po studijų ar stažuočių. A.Žilys pabrėžė, kad aktyvesnis ryšių su diaspora stiprinimas galėtų padėti grįžtančiųjų skaičiaus augimui, tad su diasporos atstovais ir organizacijomis turi būti dirbama aktyviai, jų žinios ir patirtis panaudojama efektyviai. Diaspora turėtų būti aktyviai įtraukiama į Lietuvoje vykdomų reformų ruošimo darbo grupes, susijusias su verslo kūrimu, su emigracijos stabdymu, grįžimo skatinimu, investicijų atėjimu, mokesčių, paskolų, teisinių procedūdų klausimais. Diasporos pagalba gali ir turėtų būti panaudojama dar labiau, būtent Lietuvos įvaizdžio ir galimybių pristatyme užsienyje, kartu su konsulatais, komercijos atašė ir ypač ten kur nėra išvystytas valstybinių institucijų tinklas. Komisijos narys įsitikinęs jog būtų naudinga sutelkti pasaulio lietuvių kilmės ekspertus, mokslininkus, visuomenininkus ir kartu diskutuoti ir ieškoti palankiausių ateities sprendimų Lietuvai. A.Žilys akcentavo, kad daug skirtingų institucijų dirba su diaspora ir kartais būna sunku atsirinkti, kur reikia kreiptis norint gauti reikiamą informaciją dėl sugrįžimo, dėl sąlygų esančių Lietuvoje, dėl verslo aplinkos ir kitos informacijos, todėl grįžimo į Lietuvą skatinimui ir pagalbai būtų tikslinga sukurti ne tik bendrą koordinavimo mechanizmą, bet ir vieno langelio principu veikiančią atsakingą instituciją, o tai leistų išvengti konkurencijos tarp skirtingų institucijų ir panaikinti esamą priemonių dubliavimą.
Pasaulio lietuvių apygardos Seimo narė ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė savo pranešime kalbėjo apie ministerijos nuveiktus darbus diasporos klausimais. Ministrė pabrėžė, kad diasporos atstovai yra kertinis elementas mūsų ekonominei diplomatijai, diaspora gali daug tiek reklamoje, tiek naujų kontaktų užmezgime, tiek padedant vyriausybei, valdantiesiems, Lietuvos politikai ir bendrai visai Lietuvai. Taip pat ministrė akcentavo, kad reikia daugiau komunikuoti aktualiais diasporai kanalais. Yra stengiamasi susitikinėti su pasaulio lietuvių organizacijomis ir gyvai, ir online, tačiau ministrė pabrėžė, kad tai daryti reikėtų labiau ir kreipdamasi į ministerijos siunčiamus komercijos atašė pabrėžė jog šie ataše turėtų gerai pažinti diasporą toje šalyje, kurioje dirba. Labai svarbu, kad Lietuvos atstovai, kurie siunčiami dirbti su diaspora, dirbtų kaip tikra Lietuvos komanda už Lietuvą ir tai transliuoja Ekonomikos ir investicijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir daugybė kitų valstybinių institucijų. Ministrė A.Armonaitė sakė, kad užsienio lietuvių pritraukimas į Lietuvą yra labai svarbu. Jau dabar yra stažuočių programos, kurios vyksta, padedama organizacijoms, kurios kuria pasaulio lietuvių tinklus, profesionalų tinklus, nes čia gimsta naujos partnerystės ir galimai naujos investicijos. Ministrė informavo, kad netrukus Vilniuje pradės veikti International House Vilniaus biuras, kurio atidarymas buvo atidėtas dėl pandemijos. Šiame biure bus visos valstybinės institucijos, kurios turės ten stalus, darbo vietas, kad žmonės, kurie nori sugrįžti į Lietuvą, gautų visus reikalngus atsakymus vienoje vietoje. Tai vieno langelio principu veikiantis biuras, vienijantis visas institucijas, aktualias atvykstantiems asmenims: Valstybinė mokesčių inspekcija, Migracijos departamentas, Sodra, Valstybinės ligonių kasos, Regitra, Vilniaus miesto savivaldybė. Konsultacijas čia teiks taip pat VšĮ Renkuosi Lietuvą ir VšI Versli Lietuva. Vienoje vietoje asmenys galės gauti leidimą gyventi šalyje, privalomąjį draudimą, konsultuotis mokesčių klausimais, deklaruoti gyvenamąją vietą, registruoti vaikus į švietimo įstaigas ir pan. Ministrė mano, kad tai ne tik žmonėms naudinga, bet ir institucijos pradės labiau kalbėti viena su kita, matydamos viena kitos darbus. Idėja pasiskolinta iš Helsinkio ir ministrė A.Armonaitė įsitikinusi, kad tokių biurų ateity bus visoj Lietuvoj. Dèl dvigubų diplomų ministrė sakė, jog norisi, kad ne tik iš Lietuvos išvažiuotų žmonės į užsienį ir įsigytų ten patirties ir sugrįžtų, bet norisi pritraukt daugiau žmonių iš užsienio į Lietuvą. Ministre teigė, kad nuo 2022 metų kartu su verslu bus pradėtos didinti dvigubų diplomų programos, kur verslas, kuris yra suinteresuotas naujų talentų pritraukimu, skiria tam tikras stipendijas, o valstybė prisideda savo parama konkretiems studentams. Ministre A.Armonaitė pristatė naują iniciatyvą gyvybės mokslo, IT ir pažangios gamybos srityse,- studentai mokosi Lietuvos universitetuose, kurie pradeda megzti partnerystes su konkrečiai Jungtinės karalystės universitetais, studentas gauna dvigubą diplomą ir gauna darbo vietą vienoje iš įmonių.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė pristatė Pasaulio lietuvių bendruomenės požiūrį svarstomu klausimu. Dalia Henke priminė, kad per paskutinius 30 metų iš Lietuvos išvyko per 1 milijoną gyventojų, t.y. 30% Lietuvos tautos gyvena ne Lietuvoje. Lietuva vis dar kovoja su emigracija, kurios priežastys, kaip teigė PLB pirmininkė, yra ekonominės, studijos, šeimos užsienyje kūrimas, nusivylimas politiniais sprendimsis, ateities perspektyvų stoka. Kalbėdama apie tai kaip Lietuva gali susigrąžinti taip reikalinga darbo jėgą, D.Henkė pabrėžė, kad reintegracijos proceso vedliai ir tikslinė grupė pradžioje yra išsilavinę, kvalifikuoti žmonės, jie grįžta pirmiausia, o iš paskos galėtų sekti visos kitos grupės. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė akcentavo, kad informacijos, komunikavimo, koordinacijos trūksta tiek su grįžusiais, tiek su gyvenančiais užsienyje, kad reikėtų steigti grįžusių reikalų tarybas, reikalingos įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, svarbus yra grįžusių vaikų ugdymas, aukštasis mokslas ir svarbu, kad mokyklos jų lauktų. D.Henke pabrėžė, kad būtinos kryptingos gyvenančių užsienyje specialistų paieškos ir jų grąžinimo misijos, kad reikia atkreipti dėmesį į smulkųjį ir vidutinį verslą, pritaikyti švietimo sistemą grįžtantiems vaikams, be to labai svarbus yra pilietybės išsaugojimas, darbo vietų kūrimas, tvari ir saugi ekonomika. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad žmones gyvenančius užsienyje valstybė turi pakviesti grįžti ir akcentavo, kad kvietimas turi būti nuoširdus.
Amerikos prekybos rūmų lLietuvoje valdybos pirmininkas , įmonės “Shift4Pyments” Lietuvos padalinio vadovas Tadas Vizgirda pasakojo kaip pavyko įtikinti įmonės “Shift4 Pyments” vadovus investuoti Luetuvoje, trumpai pristatė užsienio kapitalo įmones, kurias jungia Amerikos Prekybos rūmai Lietuvoje, bei Lietuvos įmones, eksportuojančias į Jungtines Amerikos Valstijas.T.Vizgirda pabrėžė, kad pritraukt lietuvius atgal į Lietuvą, reikia komunikuot nuoširdžiai, be to užsienyje gyvenantis lietuvis turi matyti stipriąsias, o ne silpnąsias Lietuvos puses, turi matyti tolerantišką Lietuvą, žalią, švarią Lietuvą, efektyvią Lietuvą, be to svarbu numatyti kelią atfal, jei grįžimas nepavyktų. Vizgirdos manymu reikalingi diasporos influenceriai, kurie teisingai reklamatuotų Lietuvą, o dviguba pilietybė tai didžiausias koziris sugrąžinti žmones.
Įmonės “DevBridge” generalinis direktorius Martynas Stašaitis pasakojo apie tai, kaip pavyko įkurti sėkmingą įmonę “DavBridge”, šios įmonės filialą ir Programavimo akademiją Lietuvoje, pateikė patarimus. M.Stašaitis pabrėžė, kad fokusuoti reikia į žmogų, o ne į verslą ar įmones. Integracija turi būti lengva, svarbi yra rezidencija, konkurencinga mokesčių sistema, reikalingas yra galimybių viešinimas ir šalies reklama, sėkmės istorijų viešinimas. M.Stašaitis patarè priiminėti sprendimus Seime valstybės lygiu ir juos kokybiškai įgyvendinti, be to daugiau fokusuotis į sprendimų ir jų įgyvendinimo kokybę nei į kiekybę, nes kiekis nėra greičiausias bùdas pasiekti rezultatų.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas Kęstutis Eidukonis pristatė pasaulio lietuvių įžvalgas svarstomais klausimais.
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius pristatė Anykščių patirtį susigrąžinant tautiečius į gimtąjį kraštą, plečiant garbės ambasadorių tinklą užsienio valstybėse, bendradarbiaujant su Pasaulio anykštěnų bendrija.
Projekto “Globalus Panevėžys” koordinatorė Loreta Kaškelienė ir projekto “Globalus Alytus” koordinatorė Agnė Grigaliūnaitė pasidalino savo patirtimi pasakodamos apie vykdomas veiklas savo kraštuose.
Po vykusių diskusijų ir pasisakymų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją “dėl į atvirą Lietuvą grįžtančių lietuvių”.