Pirmasis madų šou Filadelfijos lietuvių namuose
Praėjusių metų gegužės menesį Filadelfijos lietuvių namuose įvyko pirmasis Filadelfijos lietuvių madų šou – neeilinis renginys, praturtinęs vietinės lietuvių bendruomenės gyvenimą. Bendruomenėje kalbos apie šį renginį netyla iki šiol.
Kalbuosi su Erika Mateliūniene ir Karina Šivokas, renginio organizatorėmis.
Priminkite, kaip viskas prasidėjo, kaip gimė mintis surengti pirmąjį madų šou?
Erika. Iš tiesų šis madų šou nėra pirmasis. Tai pirmas toks, surengtas mūsų, trečiosios bangos lietuvių. Jau praeitame šimtmetyje, pirmosios ir antrosios bangos lietuvės buvo įkūrusios Lithuanian Ladies Club (kaip ir mes dabar) – tai jos irgi organizuodavo madų šou. Mus sukurti “savo” madų šou įkvėpė čikagiškiai. Čikagos lietuviai jau daugiau, kaip trys dešimtys metų rengia madų šou – anksčiau DiPi- dipukų kartos moterys, dabar – trečiabangės. Į vieną jų pakvietė ir mane pademonstruoti savo kolekcijas. Esu siuvėja ir rūbų konstravimo specialistė. Filadelfijoje turiu įkūrusi savo studiją, kur klientams taisau ir pagal jų pageidavimus siuvu rūbus. Bet sukurti ir parodyti savo kolekciją ir dar Čikagoje?! Na, ne, neišdrįsau… Pirmiau norėjau nuvykti ir pamatyti čikagiškių renginį. Sėdom su Karina į lėktuvą ir į Čikagą, į jų madų šou. Grįžom sužavėtos ir įkvėptos, su mintimis – o juk galėtume ir mes – ne šventieji puodus lipdo! Kodėl nesurengti panašios šventės mūsų bendruomenės lietuviams?
Karina. Iš tiesų, kodėl gi ne? Erika jau kiek metų kuria rūbus ir juos siuva. Aš ilgą laiką profesionaliai organizuoju šventes. Mes abi – jau branduoliukas. Pasikalbėjom su savo vyrais. Jie mums pritarė ir visu 100 procentų palaikė. Mūsų idėjai apie madų šou 100 procentų pritarė ir visa Filadelfijos lietuvių namų valdyba. Visi žinom, kad mūsų lietuvių namams reikėjo (ir tebereikia) ir lėšų, paramos, ir naujų renginių, gyvybės. Madų šou kaip tik būtų tas naujas, šviežias renginys, kuris tų pajamų atneštų.
Kaip vyko šou parengimo darbai?
Karina. Turėjom tik kelis trumpus mėnesius. O jie buvo labai intensyvūs. Subūrėm komandą pasišventusių savanorių – visą iš draugų, pažįstamų ir mano įkurto, minėto Lithuanian Ladies Club moterų narių. Kartą per savaitę visi vykdavom į Lietuvių namus ir ten triūsdavom iki vėlumos. Ištuštinom patalpas, tvarkėm, valėm – išgremžėm visus kampus. Vyrai įrenginėjo persirengimo kambarius, sumontavo podiumą, pakabino veidrodžius. O kaip pasikeitė salė, pakabinus Erikos pasiūtas naujas scenos užuolaidas! Na, o kitomis dienomis mes abi su Erika, padedamos Kristinos Bard, mūsų konsulės, per kelias valstijas ieškojom rūbų dizainerių, kurie galėtų atvežti savo kolekcijas į mūsų madų šou, šokių kolektyvų, prisidėsiančių prie šventės. Tarėmės, derinom, aptarinėjom detales. Šimtus mažų ir didelių detalių.
Erika. Taip, darbo, ir organizacinio, ir su remontais susijusio, buvo per akis. Būčiau norėjusi atsidėti tik siuvimui, tik savo kolekcijos kūrimui, tuo labiau, kad kūriau ir siuvau viena, be pagalbos iš šalies. Deja, organizaciniai ir remonto darbai įsuko mane į patį sūkurį. Teko surasti jėgų ir laiko viskam. Savo drauges, pažįstamas ir jų dukras pakviečiau būti modeliais. Ir ėmiausi – įnikau – siūti, kiekvienai savo sumanyto stiliaus, jos individualumą atspindinčią suknelę. Mano 2022-ųjų kolekciją sudarė puošniai kuklios išeigai skirtos vienetinės suknelės, dauguma jų – mamai ir dukrai skirti duo.
Pirmą kartą atliekamas toks darbas. Juk niekada nežinai, ar viskas pavyks taip, kaip planuota. Ar buvo nerimo?
Karina. Nerimo buvo ir nemažai. Organizuoti – mano duona, bet šis šou buvo didžiausias pagal dalyvių skaičių kada nors mano rengtas. Salė talpino 190 žmonių. Tiek mūsų ir susirinko. Tai daug. Atsakomybė didžiulė. Dalyvių grupės atvažiavo iš toli, iš kitų valstijų. Neturėjom galimybės su visais gerai parepetuoti, nušlifuoti detales. Stengėmės daryti viską kaip galima geriau, bet kartu žinojau ir raminau save, kad normalu, jog gali buti nesklandumų. Juk nebūna, kad visada įtiktum visiems.
Erika. Nerimavau ir aš. Siuvu jau daug metų, bet ši buvo mano pirmoji sukurta ir pristatyta rūbų kolekcija, be tos, kuria sukūriau dar mokydamasi siuvėjos amato mokykloje. Labai jaudinausi. Kaip čia bus, ar nenuvilsiu savo modelių, žiūrovų? Kitas dalykas, turiu scenos baimę. Modeliai štai vaikšto podiumu. Baigsis pasirodymas ir man irgi reikės lipti ant scenos. Lipant linko kojos, drebėjo lūpa… Bet užlipau. Ir tada pasipylė plojimai. Gėlės, sveikinimai, ovacijos. Baimės kaip nebūta. Supratau: mums pavyko. Viskas gerai, sėkmė!
Sėkmė, ką ji jums reiškia? Kaip ją apibūdintumėt?
Karina. Sėkmė – tai pasiteisinusi prisiimta didžiulė atsakomybė. Nebuvo nesklandumų, renginys pavyko. Patikome visiems. Sulaukėme pačių šilčiausių atsiliepimų. Žiūrovai buvo sužavėti. Tai reiškia, kad kartelę pakėlėme aukštai. Pirmas blynas išejo neprisvilęs. O dėl antrojo, būsimojo – neramu. Bus nelengva – reikės labai pasistengti ir iškepti jį dar geriau.
Erika. Man sėkmė – tai džiaugsmas, kurį suteikėm visiems buvusiems salėje. Sėkmė – tai mūsų surinktos lėšos lietuvių namams – tai iš jų atnaujinti, pagražėję mūsų lietuvių namai. Labiau susitelkusi bendruomenė. Man byra džiaugsmo ašaros… Kartu su Karina truputį pareklamavom ir savo verslus, prisistatėm publikai. Tai irgi sėkmė.
Ačiu, Karina ir Erika, už renginį. Sėkmės. Lauksime naujų jūsų rengiamų madų šou mūsų mieste!