Po keliolkos mano pasaulio spaudoje paskelbtų straipsnių apie Šveicarijos lietuvių bendromenėje naujų emigrantų daromas politines klaidas ištaisant išeivijos LB įkūrimo datą, 2016-03-30d. pasirodė reikšmingas 21-jo amžiaus pradžioje Vilniaus universiteto klasikinę filologiją baigusio filologo Andriaus Jakučiūno straipsnis, kuriuo pasinaudosiu ir savo šiandienos straipsnyje.
Vokietijos leidyklos «RŪTA» 2022m. išleistoje rašytojos Janinos Survilaitės knygoje „Už tikėjimą, tautą ir Valstybę“ yra aprašyti atvejai, kaip perėmus ŠLB naujų emigrantų vadovės vairą buvusi komjaunimo sekretorė Jūratė Jablonskytė Caspersen žodžių junginį „laisvas žodis“ prijungė propagandiniam sovietmečio lozungui, o išeivijos kovų prieš okupaciją veiklos faktus pavertė niekiniais ir nereikalingais…
Filologas A. Jakučiūnas rašo, kad: „Sovietinė propaganda vaizdavo komjaunuolį kaip kone tobulą, visas antikinio virtus savybes tobulai įkūnijantį antžmogį, neturintį beveik jokių asmeninių troškimų – išskyrus troškimą atėjus laikui iš komjaunuolio tapti suaugusiu komunistu»…
Kas perskaitė pačios buv. komjaunimo sekretorės Jūratės Jablonskytės Caspersen pasirašytą autobiografiją rašytojos J. Survilatės dokumentinėje knygoje «Alpių lietuviai. Alpenlitauer»,2005m., išleistą Solidarity leidyklos, tuojau suvoks geležinę sovietrežimo tiesą: «Komjaunuolis buvo ir liko glitaus prisitaikėlio, lozunginio aktyvisto, jauno, karjerą trokštančio padaryti subinlaižio simboliu… Veidmainio teisuolio, sukto moralisto, visada besilaikančio pagrindinės (t.y. tos vienintelės, jam sotų kąsnį garantuojančios) linijos, partijos spenių čiulpiko ikona…»
Labai tinkama šiandienos alternatyva tiems emigratams, kurie savo menkaverčios veiklos darbelius finansuojasi iš vargano Lietuvos biudžeto, rodydami savo MEILĘ TĖVYNEI.
Nežinia kieno ir kokiais keliais pasiųsta į Daniją studijuoti politologiją, tuojau stebuklingu būdu ištekėjusi už dano verslininko – milijonieriaus, sėkmingam savo verslui vadovaujančio, visam pasaulyje mokesčių nuolaidomis pagarsėjusiame Šveicarijos Zūgo mieste, sovietinės komjaunuoliškos karjeros ir toliau skatinama praturtėjusi ponia Jūratė Alpių šalyje „atmetus visus kompromisus su savo sąžine ir sveiku protu… du dešimtmečiai sėkmingai… stato naują pasaulį…»
Šveicarijos išeivijos 1952-02-17d. teisiškai įkurtoje ŠLB-nėje ant mirusios karo pabėgėlių Lietuvos Laisvės kovose Vakarų Europoje daug nusipelniusio išeivijos protėvių elito kaulų, toji statyba sėkmingai tebetęsi, savo straipsniuose vis iškeliant jokiais logiškais motyvais nemotyvuotą komjaunuolišką entuziazmą – išeivijos kovų prieš okupaciją faktus paverčiant nereikalingais buvusio komjaunuolio priedermei.
Ar tikrai jau esame laisvi nuo praeities, ir nuo tai, ką reiškė „komjaunuolis“ mano kartai, mūsų seneliams ir tėvams?
Čia ypač tinka Andrius Jakučiūno tvirtinimas, kad tai giliai pakasta glitaus, šakališko patriotizmo migla… toks pats rėksmingai veidmainiškas Lietuvos istorijos manipuliavimas.
Atrodo, išgyvenome tris nepriklausomybės dešimtmečiuos, bet tokio tipo komjaunuoliai, nors ir užaugę laisvėje, bet taip ir «nežinantys, kas yra laisvas žodis, išskyrus tai, kad žodžių junginį „laisvas žodis“ galima naudoti kaip sovietinį lozungą, su malonumu prie jo pritempiant lietuviškam tautiškumui svetimą globalizmo politikos idėją. Nepamirškime, kad ir koks nežmoniškai atgrąsus buvo sovietmetis – komjaunuolišką uolumą, net tada lydėjome gėdos ir nevisavertiškumo žymės ženklu.
Tad kodėl mūsų naujųjų laikų «komjaunuoliai», kaip Jūratė Jablonskytė, dar vis nepatiria gėdos, ir jos veiklai neišreiškiamas pasipriešinimas, lyg visiems su buvusia komjaunimo sekretore amžiams paskirta vieta kurti idėjinį mūsų šalies „vertybių foną“…
Kai pasekame p. J. Jablonskytės veiklą užsienio Bendruomenėje, atrodo, kad į užsienį lengvai persikėlę komjaunuoliai kieti ir spindintys lyg Kremliaus rubino žvaigždė.
Kas gali jiems pasipriešinti?
Gali nebent patys, save laikantys Lietuvos intelektualiniu elitu, nors emigrantų Vadės intelektas apsiriboja tik talentu kurstyti neapykantą ir mėgautis internetiniu tautinio orumo dar nepradusių tautiečių trolinimu, šmeižimu, niekinimu, kitamintį parodyti jos pačios ir jos papirktų subinlaižių nugalabintą…
Pabaigai išmintingi folologo Jakučiūno Žodžiai : « šiandieną didžiausias mūsų šalies, mūsų visuomenės priešas yra – ne Putino Rusija, netgi ne susipriešinimas, kurį iš dalies (bet tik iš dalies) lemia ir didelis atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančių, išsilavinimo skirtumai, gyvenamoji vieta… Naujųjų laikų komjaunuolių pilna kiekvienoje kasdienybės srityje, be jų neįmanoma įsivaizduoti viešojo gyvenimo apskritai. Štai buvusi sekretorė vadovauja PLB-nės kultūrai! Atspėkite, kodėl lietuviška kultūra tapo viena pirmųjų komjaunuoliškumo aukų, nes „šiuolaikiniame pasaulyje“ tris dešimtmečius nesistengė būti moderni ir progresyvi, joje nebuvo skiepjamos „europietiškos vertybės“…