Lietuvos istorijoje „išeiviai“ ir „emigrantai“ 21-me amžiuje įgavo prieštaringas spalvas. Antrasis pasaulinis karas – geležinės sienos padarinys, 50 metų negailestingai atskyręs dvi tautos dalis. Atgimus Lietuvai, susipažinome su nuo Lietuvos atplėšta išeivija, sovietinėje mokykloje vadinamą tėvynės išdavikų vardais.
“77-osios Antrojo pasaulinio karo metinės sutinkamos “klaidinga samprata”, rašo Vokietijos “Bund” (2022-05-06) žunalistė. Karas Ukrainoje parduodamas, kaip karo prieš fašizmą ir nacius tęsinys… “Rusų tauta įstumiama į krizę… Vyksta pokyčiai Vokietijos Atminties ir tapatybės kultūroje”… Prie Raudonosios armijos paminklų Berlyne prirašinėjami antisemistiški šūkiai…
Apie pasaulyje žiauriausią, išsigimusį sovietų režimą daug pasakojo mums Šveicarijos senoji lietuvių karo pabėgėlių karta. Jos veikla okupacijos metais užėmė ryškiausią vietą bendrojoje Lietuvos istorijoje. 50 metų jų egzistenciniai namai buvo pažangi, demokratiška, krikščioniška laisva Europa, tapusi gyvenimo idealu: išlikti žmogumi ir aukotis savo okupuotos Tautos laisvei ir gerovei. Mirusi garbinga pabėgėlių elito karta, rodžiusi tautai kelius į teisingą Europos politiką, pirmaisiais pokario metais buvo nuteista (už akių!) sušaudyti. Išeivijos LB-nės įkūrėjas dr. Vaclovas Dargužas nepamiršdavo mums, naujai atvykusiems emigrantams, priminti, kad sovietinis Lietuvos rėžimas už kiekvieno pabėgusio į užsienį išeivio grąžintą sovietams galvą šveicarams užmokės po 3 tonas kviečių.
Seniausioji karta gerai prisimename, kaip buvo išnaikinti valstybiniai lietuvių Tautos garbės ženklai, perdirbtas V. Kudirkos himnas…
Visas šias tautos relikvijas Lietuvos istorijoje išsaugojo išeivija.
Skaudu matyti, kad mirus Šveicarijos išeivijai, jos patriotinė veikla naujų LR emigrantų negailestingai nustumta į istorijos paraštes – iš internetinio istorinio puslapio ištrintos Šveicarijos lietuvių elito pavardės, išbrauktos jų 50 metų vykdomos kovos už išsivadavimą…
Lietuviškoji išeivija – tikroji Europos sąžinės ir demokratijos Tautos atminties sveikoji pusė, kuri augo ir brendo laisvojo pasaulio erdvėje, kūrybinių gijų ir gelmių, vakarų krikščioniškojo tikėjimo įjausmintų gyvensenos metaforų delnuose buvo ir liko išskirtinė Tautos ląstelė, įgimta savo savasties branginimu, santarve ir tolerancija kitoms tautoms.
Tenka apgailestauti, kad nauji ŠLB emigrantai, ir atgimusios LR diplomatai nesidomi iš Tėvynės pasitraukusių tėvynainių istorija… Vien tai, kad mūsų tautiečiai niekada Alpių šalyje nebuvo ekonominiai emigrantai, o tik politiniai pabėgėliai ar mokslo ir politinės patirties žinių siekiantys – istorija juos charekterizuoja pakiliai ir pagarbiai.
…Nuvilia didelės politinės klaidos emigrantų veikloje. Štai: LR spaudos, radijo ir televizijos rėmino fondo (2018-2020) paremta ŠLB-mėgėjiškų fotografijų paroda „Mes ir Jie“ – kurioje neprisiminta nė vieno Tautai nusipelniusio išeivijos patrioto pavardė – parodo mūsų emigrantų siaurumą ir dvasinę ubagystę…Kaip primityvią fotomeno parodą Lietuvoje priėmė talentingi Vilniaus ar Kauno LR fotografijos sąjungos tarptautiniais apdovanojimais pažymėti fotomenininkai – ilgai liks viešu nesusipratimu? Kaip lėkšto primityvumo emigrantų Vadovės kalbas pakenčia mirusios išeivijos palikuonys? Kaip jie gali nematyti PLB-nės išleistoje “Egzodo rašytojų antologijoje” (2019) nė vieno žymiojo tautos poezijos ir prozos genialaus pirmtako? Juk aukštai PLB-ės valdyboje sėdintis emigrantas privalo žinoti, kokią lietuvybės ir politinės brandos tolimesnę tąsą jis turi tęsti atvykęs gyventi užsienyje, ir už kokius lietuviškos kultūros dvasinius turtus yra atsakingas?..
2010 m. ŠLB-nės vadovei pasaulyje paskelbus neteisinę įkūrimo datą vis nesibaigia analfabetiški LR URM-jos vadovų “svarstymai“: kodėl ištaisyta data neatitinka istorinės išeivijos veiklos realybės, klaidina ir pažeidžia Šveicarijos išeivijos patriotinių šaknų dėsnių istorinius principus ir faktus? Šveicarija visame pasaulyje nebuvo ir nėra lyginama su jokia kita pasaulio šalimi, nes joje niekada nebuvo lietuvių ekonominių emigrantų bangų, kaip Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ar kitoje pasaulio šalyje! Jos ŠLB-nė nuo 1952-02-17d. įsikūrimo yra neutraliai Vakarų Europoje veikianti neutralioje pasaulio šalyje Šveicarijoje, o jos garantas – Šveicarijos konfederacijos vyriausybės patvirtinti ĮSTATAI!
Nuskambėjus Pergalės saliutams 1945-05-09 Šveicarijoje pasilikę Lietuvos piliečiai 50 okupacijos metų paskyrė Tėvynės laisvei atgauti, todėl nusipelnė ypatingo įvertinimo ir pagarbos. Jų nuopelnus Tėvynei, didžiulius jų asmeninius pasiekimus Vakarų Europos moksliniuose tyrinėjimuose, meno, kultūros ir politikos baruose privalome suverti į brangiausią Tautos išlaisvinimo perlų vėrinį.
Žymios mūsų tautiečių asmenybes Antrojo pasaulinio karo nelaimių atblokštos į Šveicariją, iki mirties buvo ir liks neatskiriama Tėvynės Lietuvos istorijos dalis. “Kai pasaulyje 1945-05-09 nuaidėjo pergalės saliutai – mes žinojome, kad į okupuotą Tėvynę niekada gyvi negalėsime grįžti”, – patvirtindavo kiekvienas Šveicarijos lietuvis.
20-jo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje atvykę nepamiršime žymaus Vakarų Europoje teologijos/filosofijos mokslų daktaro ŠLB-nės kapeliono profesoriaus kunigo Jono Juraičio spalvingų patriotinių pamokslų, jo priesakų: “Neužmirškite, Vaikai, kaip 50 metų jautėsi lietuvis neturėdamas savo Valstybės?”
Kiekvienam išeiviui Antrojo pasaulinio karo pergalė sukeldavo tik juodžiausius prisiminimus… Teisininkas S. Vaitkevičius, 1944-jų karo pabėgėlis, vis kartodavo: “…savo mirties dieną gerai žinau – mirsiu Gegužės 9-tą, kai rusai, iki soties prigėrę nekaltų tautų kraujo švęs savo kasmetines pergales…” Jo likimo pranašavimai išsipildė:
Mirė 1998 m. GEGUŽĖS 9 DIENĄ širdies infarktu Ciuricho klinikoje…
Kiekvieną Gegužės 9-ją kalbu už visą išeiviją lietuvišką maldą: “Amžiną atilsį”. Laimei, kad bent tos lietuviškos Maldos sovietiniai ateizmo budeliai nesuspėjo iš mūsų sielų išrauti.