LR Semo Laisvės premijos komisija (2021-11-15) nusprendė siūlyti
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams: G. Šulauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai 2021-jų metų Laisvės premiją.
Senosios Šveicarijos lietuvių išeivių kartos 20 amž. pabaigoje išrinkta ŠLB-nės valdybos prmininke ir ėmusi tvarkyti, studijuoti jų archyvus,
pamačiau, kokį svarbų vaidmenį „KATALIKŲ KRONIKA“ suvaidino
pasaulyje Lietuvos okupacijos metais, todėl tokią Seimo nutartį
pavadinčiau šventa ir teisinga, nes „Katalikų kronikos“ vaidmuo
Šveicarijos išeivijos – jau mirusio, tačiau nepamirštamo mūsų Tautos
elito – veikloje turėjo nepaprastai didelę reikšmę.
Kaip Tautos rašytoja jaučiu patriotinę pareiga apie tai keliais bruožais
priminti skaitytojams. Kai 1952-02-17d. karo pabėgėliams lietuviams Šveicarijoje pavyko susidaryti ir visuotiname susirinkime pasitvirtinti pagal tarptautinės konvencijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB)
įstatymus būtinus STATUTUS ir kalnų šalyje įkurti pirmąją teisinę
ŠLB-nę, – jie galėjo pradėti antikomunistinę veiklą užsienyje.
Pirmiausia kiekvienas ŠLB narys dėjo pastangas susibičiulauti su
šveicarais, nes tik jie, vietiniai, galėjo būti nepakeičiami bendrininkai
aiškinant Vakarų Europai tikrąją Lietuvos padėtį, sovietams okupavus
krikščioniškus Pabaltijo kraštus.
1946m. Berne įsikūrusi Sovietų ambasada išvystė didžiulę melo propagandą, su kuria buvo būtina kovoti, ją paneigiant.
Neutralios Švericarijos įstatymai atvirai organizuoti antisovietinius
politinius renginius draudė, todėl padėties sušvelninimui išeiviai savo
demonstracijose ėmė kelti plakatus: „Tikėjimo laisvę Lietuvai!“. Giliai
tikintys, niekada nesipykę su Dievu šveicarai, negalėjo įsivaizduoti
sovietinio režimo niekšybės – uždrausti katalikui tikėjimą, todėl mielai
jungėsi į išeivijos gretas, jas gausiai papildydami renginiuose
Archyvuose suradau Anglijoje leidžiamą Tikybinės ir tautinės minties
žurnalą „Šaltinis“, kurio 1-me nr. (1978 m.) po rubrika ,,Už teises ir laisvę“ buvo aprašyta Ciuriche surengta išeivijos protesto demonstracija:
„Prieš Kalėdas Ciuriche įvyko krikščionių solidarumo demonstracija… kuri
atkreipė dėmesį į komunstų valdomuose kraštuose tikybos bei sąžinės laisvę.
Dviejų tūkstančių minia, nešina deglais, susirinko katedros aukštėje, kur
tarptautinės teisės žinovas Ciuricho universiteto prof. dr. W. Kaegi, pasakė kalbą, pabrėždamas, kad religijos ir sąžinės laisvės teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios garantuotos JTO ir Helsinkio baigiamųjų aktų deklaracijose…
(Kalba yra išsaugota VUB RS archyvuose). Lietuviai nešė aukštai iškeltą savo
trispalvę ir plakatą „ TIKĖJIMO LAISVĘ Lietuvai!“. Kituose transparantuose švietė įrašai: „Laisvę S. Kovalevui ir N. Sadūnaitei!“
Jau pirmaisiais metais po sėkmingo teisiško LB įkūrimo, išeiviams kilo
mintis dėl režimo uždrausto katalikų tikėjimo, renginių – politinių kovų
motyvacijai pasitelkti ,,Katalikų kroniką”. Jos vertėjais į vokiečių kalbą
pasiryžo būti medicinos mokslų daktarė Joana Pečiulionytė (1928- 2015) ir pedagogas dr. Jurgis Jakaitis (1920-1985), (Jakaitytės- Eretienės brolis, vedęs šveicarę.).
Dr. J. Pečiulonytei pavyko užmegsti draugiškus ryšius su dviem Šveicarijoje Ciuricho mieste veikusiomis šveicarų organizacijomis: G2W – Glaube in der 2. Welt institutu (,,Tikėjimas 2-jame pasaulyje”) ir Dvasinės laisvės Kuratoriumu – Kuratorium Geistige Freicheit (1972- 1991). Šios abi organizacijos ėmėsi spausdinti ir po visą Vakarų Europą platinti Pečiulionytės ir Jakaičio į vokiečių kalbą išverstas ,,Katalikų kronikų” ištraukas, kuriose akivaizdžiais faktais buvo parodomi žiauriausi sovietų režimo nusikaltimai išniekinant Lietuvos bažnyčias, teisiant, kankinant ir tremiant į Sibirą klerikalus, ir niekuo nenusikaltusias tikinčiųjų šeimas.
Vakariečiams tada atsivėrė akys, ir jie motyvuotai drąsiai galėjo kartu
su išeiviais iškelti ir smerkti režimo daromas žaizdas žmogaus
teisėms į tikėjimo laisvę. Toji veikla Vakarų Europoje gyvojo visus
Lietuvos okupacijos metus iki atgimimo…
… Didžiulę europinę plotmę pasiekęs renginys 20-jo amžiaus pabaigoje įvyko 1987m. išeivijos katalikiškų bendruomenių: Šveicarijos Lenkų Sąjungos ir ŠLB išradingai organizuotas Krikščionybės 600 m. Jubiliejus Šveicarijos miestelyje Rapersvilyje. Iškilmingos mišios vyko St. Galeno vyskupo Omar Maeder ir lietuvių vyskupo A. Deksnio globoje-patronate. Pamokslą pasakė St. Galeno kancleris kunigas dr. A. Breu (vok. kalba) ir iškėlė Krikšto reikšmę
Lietuvai.
Po pertraukos vyko žymiausių to meto Europos mokslininkų – antikomunistų Konferencija – Simpoziumas, kuriame paskaitas skaitė lenkų rezistencijos vadovas, ,,Glaube in der 2. Welt” organizacijos redaktorius J. Markowski; prof. dr. P. Rabikauskas iš Romos (paskaitos tema: ,,Lietuvos krikštas"); prof. dr. M. Hellmann iš Miuncheno (,,Popiežiai ir Lietuva 13-14 amžiuje”); dr. N. Tayler iš Londono (,,Lietuvių ir lenkų literatūrų įtaka viena kitai”); dr. I. Röskau
iš Miuncheno (,,Lietuvių ir lenkų literatūrų vystymąsis 1918-1939 metais”). Ypatingo susidomėjimo susilaukė politinė dr. B. Cywinski iš Friborg-o paskaita ,,Lietuvių tautos 1944-1958 metų tragedija”, kurioje buvo neužmiršti paminėti ir ,,Katalikų kronikoje” skelbti tragiški katalikybės slopinimo režime pavyzdžiai…
Kai 2010m. ,,Pasaulio lietuvio” ilgamečio korespondento Vakarų Europai N. Prielaidos 90-jo jubiliejaus proga rengiau su juo jubiliejinį interviu ,,Pasaulio lietuviui” Prielaida gerai prisiminė ,,Katalikų kronikos” reikšmę atremiant režimo propogandą ir labai pavojingus jos gabenimo iš Lietuvos į užsienį kelius, pareikalavusius ne vieno aktyvisto aukos ir skaudžių nemalonių su KGB tarnybomis.
…2007-02-16d. vykstant ŠLB iškilmingai Vasario 16-osios konferencijai Ciuriche – LR Generalinis konsulas (Ženevoje) dr. V. Plečkaitis įteikė garbės svečiui Šveicarijos filosofijos mokslų daktarui Udo Robei LR prezidento V. Adamkaus dekretu Riterio kryžiaus laipsnio apdovanojimą – ordiną ,,Už nuopelnus Lietuvai”. Robė – Dvasinės laisvės Kuratoriumo (Gaistige Freicheit) prezidentas, remiant Žmogaus teises, Šveicarijos ,,Samizdat” spaustuvėje
rūpinęsis ,,Katalikų kronikos” vertimų į vokiečių kalbą publikavimu ir sklaida Vakarų Europoje.
Antrasis Lietuvos katalikų bažnyčios draugas Šveicarijos evangelikų
reformatų pastorius dr. Eugen Voss, kurio įniciatyva buvo įsteigtas
G2W institutas su atskira leidykla ekumeniniu pagrindu, – medaliu ,,Už
nuopelnus Lietuvai” buvo apdovanotas sekančiais metais.