Kai 1937 metais į Massachusetts valstijos sostinę iš Lietuvos pastoviam gyvenimui sugrįžo Pivoriūnų šeimyna, septyniolikmetė jų atžala Onutė iškart ėmėsi burti vietinius vaikus į tautinių šokių būrelį. Taip įsikūrė „Sambūris“, pagyvinęs Bostono lietuvių kultūrinį gyvenimą. O. Pivoriūnaitė-Ivaškienė ištisus 50 metų jaunimą mokė tautinių šokių, taip puoselėdama meilę istorinei tėvynei, lietuvybės išlaikymą.
Kažin ar legendinė “Sambūrio” vadovė tikėjosi, jog dar po dviejų su puse dešimtmečio į šį istorinį JAV miestą sugužės arti šešių tūkstančių tautiečių stebėti 1,800 šokėjų iš 50 lietuvių grupių, atstovaujančių Lietuvai, Lenkijai, Didžiąjai Britanijai, Švedijai, Brazilijai, Kanadai bei JAV (atvyko šokėjai iš 18 valstijų) su sostine Vašingtonu, unikalaus pasirodymo.
Iki pat sekmadienio vidurdienio, nuo praeitos savaitės pradžios, iš visų Amerikos kampelių link Bostono traukę mūsiškiai ruošėsi didingam renginiui, bet, matyt, nedaugelis tikėjosi, kad į vieną garsiausią Naujojoje Anglijoje „Boston University“ tūkstančius talpinančią „Agganis“ areną susirinkusius tautiečius apims neapasakomas jausmas, XIV-osios šokių šventės pranešėjams Gretai Šmidt ir Kęstučiui Daugirdui pristatant skirtingų šalių, miestų ir kartų šokėjų grupes. Ypač sujaudino 75-metį šiemet švenčiančios seniausios Amerikos lietuvių tautinių šokių grupės „Sambūris“ (nuotr. žemiau) pristatymas, kai į areną įžengė garbingo amžiaus tautiečiai, šioje grupėje šokę 1937 m. Šiltai sutikti ir O. Pivoriūnaitės- Ivaškienės sūnus Rymantas Ivaška su anūku Aleksu.
Tokią atmosferą lietuvaičiai iki šiol buvo sukūrę vieninteliu atveju pasaulyje… kai lemiamas krepšinio varžybas namie žaidė mūsų numylėtiniai Nemuno krašto didžiavyriai naujojoje „Žalgirio“ arenoje. Niekuomet nemaniau, kad galima pasijusti tarsi lietuviškame rojuje toli už Atlanto, skambant G. Kuprevičiaus „Skriski skriski Lietuvėlėn“, o šalimais ašarojant net ir visiškai nemeniškai atrodančiam „keturkampo“ sudėjimo žemiečiui iš Kauno.
Tą popietę užsimiršo ir skirtingų politinių pažiūrų tautiečių rietenos, apimti vienybės ir grožio euforijos, susižavėję klausėmės Lietuvos Seimo pirmininkės I. Degutienės gyvo sveikinimo, kurio įrašą išvydome arenos palubėse įtaisytuose ekranuose. „Esate tikri savo tautos vaikai… tegu jums niekuomet nepritrūksta noro, užsidegimo būti drauge, tegul niekuomet nesiliauja skambėti lietuviška daina ir suktis šokių rateliai. Esame bendros kalbos ir kultūros, bendros atminties bei vienos žemės Lietuvos žmonės“ – sakė Irena Degutienė, kurios kalbą palydėjo audringi plojimai. Jų susilaukė ir JAV LB pirmininkas Vytas Maciūnas, perskaitęs vice-prezidento J. Biden sveikinimą (tik kažkodėl XIV-osios išeivijos šokių šventės dalyvių nerado laiko laišku pagerbti nei vienas iš abiejų Amerikos lietuvių kilmės kongresmenų R. Durbin bei J. Shimkus), daugelis į šventę suvažiavusių tikėjosi ir šiltesnio Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės kreipimosi į tautiečius užjūryje, kas ketveri metai rengiančių tūkstantinius lietuvių kilmės šokėjų susibūrimus.
Į „Agganis“ arenoje susirinkusius kreipėsi ir LR ambasadoriai JAV bei Kanadoje – Žygimantas Pavilionis ir Gintė Damušytė, „Klevo lapo“ šalies Lietuvių Bendruomenės pirmininkė J. Kuraitė-Lasienė (nuotr. pirma iš dešinės). Pristačius šių metų šventės meno vadovus Vidą Brazaitytę ir Romą Jonušonį, prasidėjo dviejų dalių (25 šokių) programa, kuri nepaliko abejingais nė vieno iš daugiau kaip 6 tūkstančių žiūrovų. Vilniaus Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio atstovų liaudies muzikos instrumentų ir skambių balsų fone „Agganis“ arena vienai dienai virto tikra Lietuvos kultūros tvirtove.
Neapsieita ir be XIV-osios Šokių šventės „akibrokšto“ – po paskutinio šokio prieš didžiąją pertrauką, į arenos vidurį išbėgęs Čikagos „Grandies“ šokėjas Paulius Riškus sukvietė kitus grupės narius ir… parpuolęs ant kelių pasipiršo savo sužadėtinei Alexandrai Habanek. Ar galėjo būti dar ypatingesnė akimirka? Tūkstančių šventės dalyvių nuomone, tikrai ne… o po dar vieno pusšimčio metų linkime Pauliaus ir Alexandros mažiesiems tęsti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių švenčių organizavimą.
Dalyvius ir svečius nuoširdžiai sveikinęs LR ambasadorius Žygimantas Pavilionis užklausė pačių jauniausių šventės dalyvių – ar po 60-ties metų jie vis dar tebešoks lietuviškus tautinius šokius ir jų tarpe atsiras gabių organiztaorių? Į ką mūsų tautos ateitis vieningu choru atsakė – ,,Taip“. O po šio, atrodytų, paprasčiausio žodelio, galingai nuskambėjusio aido ne vienam salėje nuriedėjo džiaugsmo ašarėlė. Smagu ir tai, kad ne tik pasveikinti šventės dalyvių į Bostoną atvyko aukščiausio rango diplomatas iš Lietuvos – Ž. Pavilionis – jis ir pats šoko Vašingtono grupės „Juosta“ sudėtyje. Šokėjų tarpe buvo ir daugiau žinomų ir gerbiamų žmonių. Įdomu, kad lietuvišką polką su kitais nuotaikingai trypė ir vienintelės belikusios lietuviškos parapijos Bostone Šv. Petro bažnyčios klebonas Stepas Žukas. Neliko nuošaly ir visoje Amerikoje garsūs Bostono krabai… tik XIV-osios lietuvių šokių šventės metu pora jų apsirėdė tautinės trispalvės spalvomis ir nežinia iš kur atrėpliojo į „Agganis“ areną.
Krabai…
Simboliška, kad pirmąją liepos mėn. savaitę švenčia ne tik Lietuva (6-ąją liepos minime savo valstybės įkūrimo – Mindaugo karūnavimo dieną), JAV (šios šalies nepriklausomybė paskelbta liepos 4-ąją), o taip pat (kaip susirinkusiems Bostone minėjo Lietuvos ambasadorė Kanadoje J.E. Gintė Damušytė) ir kaimyninės „Klevo lapo“ šalies atstovai – kanadiečiai liepos 1-ąją švenčia Kanados nacionalinę dieną. Ko jau ko, bet linksmybių Bostone visą šokių šventės savaitgalį tikrai netrūko, pradedant šauniu šokių Mokytojų pagerbimu penktadienio vakare ir baigiant šeštadienio bei sekmadienio renginiais Sheraton viešbutyje, kuomet energingiausieji naudojosi unikalia proga ne tik pasiklausyti ko gero visų šiuo metu populiariausių šiuolaikinės muzikos Amerikos lietuvių atlikėjų, bet ir prisišokti su savo draugais ir naujais pažįstamais iš arti ir toli ligi valiai… Gerai, kad viešbučio stogas paliko vietoje po audringų vakarų!
Šventės metu pakalbinome keletą dalyvių, kurie pasidalino savo įspūdžiais ir išgyvenimais:
Lietuvos Vyskupų konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams delegatas prel. Edmundas Putrimas, jaunystėje šokęs tautinius šokius: “Šios šventės neįmanoma lyginti su kitomis, nes kiekviena prieš tai buvusi turėjo savo “charakterį” ir bruožus. Tačiau visose jose pastebimas tas nepakartojamas ūpas, puiki atmosfera – tai yra tikra džiaugsmo šventė. Tokia šventė, kuomet mes galime pasidžiaugti lietuvybe ir be jokios politikos ar kitų kliūčių, tiesiog išreiškiame meilę ir pagarbą svo kultūrai”.
Lietuvių fondo Tarybos pirmininko Mariaus Kasniūno užklausėme – ar pavyko ši šventė:
„Tikrai pavyko, ji nuostabi, tiesiog kvapą užgniaužia išvydus visus šituos žmones, jų laimingus veidus, žibančias akis ir nuoširdžias šypsenas. Salėje tvyrojo nepaprasta nuotaika. Tiesiog malonu matyti, kaip visi taip gražiai susibūrę kartu… Mūsų lietuviškos šventės visada yra ypatingos, jos tik gerėja ir gerėja.“
Mariaus sūnus Algis Kasniūnas iš Čikagos:
„Nepaprastai graži šventė, smagu, kai susirenka tiek daug žmonių. Teko pačiam dalyvauti keliose ankstesnėse Šokių šventėse, šiemet pirmą kartą esu žiūrovų tarpe. Visada smagu atvažiuoti į tokius didelius renginius ir susitikti su senais draugais, susirasti naujų. Juk turbūt niekur daugiau tiek lietuvių Amerikoje nesusirenka, kiek į tokias tautines šventes“.
Virginija Sirusas iš Niujorko valstijos:
„Nuostabi šventė. Labai patiko, kad šventės metu dainavo ir grojo ansamblis iš Lietuvos, pritrariant šokėjams. Pastebėjau, kad repertuare atsirado nemažai jaunatviškų ir modernių šokių. Pasigedau tų senoviškų labiau… Tačiau visa renginio atmosfera tikrai nuostabi.“
Kaip žinia, kita – jubiliejinė XV-oji šokių šventė vyks 2016-ais metais. Dar nenuspręsta kur ji bus rengiama. Apie tai bus kalbama artėjančioje LB Tarybos sesijoje š.m. rugsėjo mėn. 28-29 d.d. Atlantoje (GA).
Na o savo įspūdžius iš Bostono norime pabaigti šeštadienio vakaronėje nuskambėjusiomis Lazdijuose augusio dainininko, dabar Colorado Romu save „pasikrikštijusio“ atlikėjo dainos eilėmis: „Kiek pasaulyje gėlių, tiek pasaulyje tautų, bet Dievas tau paskyrė išlikti lietuviu. Tai ir linkime – tiek praėjusios šventės dalyviams, tiek ir būsimų tautinių renginių organizatoriams, kad ir po 60-ties ar net 600 metų lietuviškos dainų ir šokių šventės būtų tokios pat įspūdingos ir nepamirštamos.
Jaunimėlis
Šventės vyriausieji vadovai – Vida Brazaitytė ir Romas Janušonis
Eugenijos ir Lauryno Misevičių įspūdžiai iš Bostono
amerikos lietuvis.com