Šalis, kurioje gyvename

Kiniečių Naujieji – su drakonais

Written by admin · 3 min read

  Gausybė įvairių rasių ir amžiaus žmonių praėjusį sekmadienį, vasario 22-ąją,  rinkosi į Čikagoje įsikūrusį Kiniečių miestelį (China town). Saulėtą, tačiau žvarbų vidurdienį plaukė minios įsitaisyti patogesnėse vietose stebėti spalvingo kasmetinio Naujametinio parado-karnavalo.

Nors  europiečiai, amerikiečiai, jau senokai atšventė naujuosius, tačiau kiniečiai, kaip ir dar kitų Azijos šalių gyventojai (Vietnamo, Korėjos, Tibeto) šiuos,  2015-uosius, žaliosios medinės Ožkos metus (japonai – Avies), pagal mėnulio kalendorių, pradėjo švęsti tik vasario 19 dieną. – Kodėl žaliosios Ožkos? – Todėl, anot kiniečių, kad medis visuomet susijęs su žalia spalva. Kadangi ir ožka, ir avis – priklauso moteriškiems ženklams, tai šiemet ir pirmenybė bus teikiama meilei, tauriems jausmams išreikšti. Daugiau dėmesio patartina skirti sau ir mylimiesiems.

Pagal kiniečių astrologiją, rytų horoskopus, palankiausi metai bus Ugnies ženklams – Avinui, Liūtui ir Šauliui. Ožka charakterizuojama, kaip sumanus gyvulys. Jai globojant, ypač gerai turėtų pasijusti  kultūros ir meno žmonės – poetai, dailininkai, muzikantai, mokytojai… Ožkos metais gimusių laukia sėkmė – jiems be didelių vargų leista pasiekti, kas planuota. Pagal kiniečius, šie metai turėtų būti ramesni nei praėję, nors kartais Ožka gali ir pasibadyti (juk būna išimčių).

Kol prasidėjo karnavalo eisena, pasikalbėjome su pagyvenusių kiniečių pora. Jie buvo nusiteikę ilgai pasakoti apie savo naujametines tradicijas. Naujuosius metus jie švenčia net 15 dienų, kurių kiekviena turi savo paskirtį – ne tik sėdėti prie vaišių stalo. Antai, tradiciškai Naujųjų metų dieną bei dar porą kitų, jie praleidžia su savo šeimomis, artimiausiais draugais. Išvakarėse valgomas keptas viščiukas. O pirmąją Naujųjų metų dieną  renkasi vegetariškus patiekalus. Nuo seno tuo pačiu metu Kinijoje vyksta religinės apeigos, dėkojama dangui ir žemei, namų dievams, protėviams. Mirusieji prisimenami su didžiausia pagarba. Žinoma, šiandieninis jaunimas ne visuomet labai griežtai laikosi senųjų tradicijų, juolab gyvenantys ne Kinijoje, o kito žemyno šalyje.

Beje, minima, kad antrąją Naujųjų metų dieną kiniečiai būna ypač dėmesingi savo šunims, nes tiki, jog šioji diena yra visų šunų gimtadienis. Trečiąją ir ketvirtąją dienomis žentai pagerbia savo uošvius. Penktąją dieną kiniečiai stengiasi praleisti savo namuose, taip pagerbdami turto dievą. Tądien vykti į svečius pas kitus žmones laikoma dideliu netaktu. Septintoji Naujųjų metų diena kiniečių laikoma – visų žmonių gimtadieniu, kai apmąstomi savi pasiekimai, tobulėjimas per praėjusius metus. Žemdirbiai dar demonstruoja ir savo išaugintą derlių. Jau nuo 6 iki 10 dienos atiduodama duoklė draugams – jie lanko vieni kitus. Nuo 10 iki 12 dienos bičiuliai ir artimieji kviečiami gausiai pasivaišinti. O po tokių vaišių, 13-ąją Naujųjų metų dieną, tenka ,,pasninkauti” – pasitenkinti tik ryžiais. Paskutinė, penkioliktoji, naujametė diena vadinama – Žibintų. Jaunimas, prisigamina spalvingų popierinių žibintų, įžiebia juose švieseles ir naktį išeina į gatves, tikėdamiesi tokiu metu susirasti sau porą.

Kiniečių Naujieji metai dar vadinami pavasario švente. Dėmesio! Energingai žygiuoja ne tik kiniečiai, su didžiuliais spalvingais, auksu žėrinčiais, šokančiais drakonais, bet ir didžiagalviai liūtai, šunys… Pravažiuoja kiniečių simbolis – tūpčiojančios pandos, būgnus muša moksleiviai, vikriai galynėjasi  rytų kovos menų meistrai – nuo suaugusių iki pradinukų, didžiausias platformas su muzikuojančiais artistais tempia visureigiai. Visuotinis sujudimas – spragsi fotoaparatai, filmavimo kameros.

Įdomu, kad Amerikos didžiausiuose paraduose – ar tai būtų airių Šv. Patriko diena, ar kitų nacionalinių mažumų paradai, visuomet gausiai prisijungia įvairiausių tautybių čia gyvenantys žmonės su savo nacionaline atributika, savomis melodijomis ir šokiais. Štai ir kiniečių naujametiniame parade pražygiavo gausus būrys sijonuotų (vilkinčių nacionalinius kiltus) airių, škotų, virkdydami savo dūdmaišius, įvairiausių Čikagos mokyklų muzikantai. Vis dėlto, įspūdingiausiai atrodė pagrindinis kiniečių švenčių akcentas – drakonai. Mes, iš Lietuvos, nuo vaikystės pratę manyti, jog drakonas – blogio nešėjas. Jis ir pasakose, ir mituose, fantastiniuose filmuose, senoviniuose paveiksluose  gali spjaudytis net ugnimi. Tai esanti pikta pabaisa, iš kurios senovėje riteriai, rizikuodami savo gyvybėmis, išvaduodavo gražiąsias mergeles. Kad ir toks, neretai matytas,  viduramžių vaizdas apie Šv. Jurgį, kuris nugalėjo drakonu pasivertusį Šėtoną…

O štai, kiniečių miestelyje, linguoja ilgiausi, žvynais apaugę, net sparnuoti drakonai, pasitinkami plojimais, šūksniais. Kinijoje ir kitose Azijos šalyse drakonai labai gerbiami. Šis gyvis turi išskirtinę reikšmę – jis laikomas globojančia dievybe, laimės, saugumo simboliu. Priešingai negu Vakaruose, Centrinėje ir Rytų Azijoje, drakonas – taurumo, jėgos ir išminties simbolis. Jis dar laikytas ir Kinijos imperatoriaus ženklu, turtų ir valdžios simboliu. Todėl be jo neapseina pagrindinės kiniečių nacionalinės šventės. Nenuostabu, kad daug naujamečio karnavalo žiūrovų vis siekė pačiupinėti ar bent paliesti per minią vinguriuojančius drakonus – kad metai būtų laimingi.

Nuotraukos str. autorės