Šalis, kurioje gyvename

Kristupo Kolumbo dienai

Written by admin · 2 min read

Ruduo. Baigėsi rugsėjis. Lietuvoje rugsėjo pirmąją prasidėjo mokslo metai. Nepaisant santvarkų, valdžių, partijų, graži tradicija vis tęsiasi: tą dieną Lietuvos moksleiviai pradeda naujuosius mokslo metus. Tą dieną visi, turtingi ar ne, visi moksleiviai neša mažesnį ar didesnį gėlės žiedą Mokytojui, kuris padės jiems susivokti – kas aš ir kur esu…

Mūsų Texas’o valstijoje mokslo metai prasidėjo rugpjūčio paskutinę savaitę. Atviri baseinai, irgi tęsiant ilgametes, jau amerikietiškas tradicijas, nors ir nežmoniškai karšta, užsidarė Labor Day (dirbančiųjų diena), t.y. pirmąjį rugsėjo pirmadienį. Ką gi, atostogos baigėsi.

Vasara mūsų šeimai buvo kiek neįprasta – pirmą kartą, per beveik 18 metų, išvykau į Lietuvą viena – turėjau rūpintis pablogėjusia mamos sveikata. Ačiū Dievui, paaiškėjo, kad dažnos medicininės procedūros, be kurių apsieiti neįmanoma, padeda.

Mamos proto šviesumas ir sugebėjimas pasirūpinti savimi prisideda prie bendros sveikatos būklės stabilumo.

Grižus iš viešnagės Lietuvoje, dar galėjau pasinaudoti savaitėle atostogų, susidariusių už išeigines dienas. Tad visa šeima išvykome prie Meksikos įlankos, Mustango saloje, netoli Corpus Christi miesto. Paplūdimys. Karštis. Įlankoje vanduo karštesnis negu atvirame baseine. Maudytis eidavom tik ryte ir pavakare, nes vidurdienį karštį ištverti beveik neįmanoma. Vidurdieniais vykdavom ką nors veikti kokio nors pastato viduje, kur vėsinamas oras, ar, pagaliau, kur yra vėsu. Viena iš tokių vietų buvo Corpus Christi Mokslo ir Istorijos muziejus. Labiausiai įsimintinas dalykas tame muziejuje – ekspozicija, skirta Kristupo Kolumbo ekspedicijai, kurios metu jis atrado naują – Amerikos žemyną. Beje, pasaulyje Kolumbo diena yra minima 2011 spalio 10 d. Kolumbas atrado naująjį žemyną 1492 metų spalio 12 dieną. Tai buvo viena sala iš Bahamų salyno. Konkreciai nustatyti kuri tai buvo sala, kol kas niekam nepavyko. Tą pirmąją salą, pamatytą po 5 savaičių kelionės, pats Kolumbas pavadino San Salvador.

Įspūdingiausi muziejaus eksponatai, esantys lauke – Kolumbo kelionėse naudotų laivų modeliai. 1990-1991 metais Ispanijoje buvo pastatyti buriniai laivai, pavadinti Kolumbo ekspedicijos laivu vardais -Pinta, Nina (tariama Ninya) ir Santa Maria. Tie laivai iš Ispanijos atplaukė į Naująją Žemę, t.y. Ameriką, kur buvo prisišvartavę įvairiuose uostuose (iš viso 18-koje) ir buvo eksponuojami Kolumbo ekspedicijos 500-ųjų metinių proga. Po visu kelionių laivai palikti Corpus Christi mieste, nes čia apsilankė didžiausias kiekis lankytojų.

Žinoma, tie patys laivai, naudoti Kolumbo ekspedicijoje, iki šių dienų išlikti negalėjo. Modeliai buvo atkurti, remiantis tų laikų brėžiniais, meno kūriniais, laivų kapitonų kelionių žurnalais bei kitais istoriniais dokumentais. Muziejuje kas valandą surenkama grupė lankytojų ir kartu su gidu eina į kiemą, kur tie modeliai pastatyti. Čia ir papasakojama visa istorija. Pasirodo, Kolumbo laikais Ispanijoje laivai buvo statomi iš pušies, nes tai buvo pati pigiausia mediena. Tokie laivai tarnaudavo apie 20 metų. Du iš Kolumbo laivų buvo taip vadinamos karavelės – maži laivai, kuriuose plaukė po 26 įgulos narius. Pavadinimas Pinta reiškia ,,išdažyta”, ispaniškai ,,pintura” – ,,dažai”. Kita karavelė – Nina, kurios tikras pavadinimas – Santa Clara. Nina (ispaniškai – ,,vaikas”) pavadinta dėl to, kad jo savininkas buvo vardu Juan Nino de Moguer. Santa Maria buvo kapitono laivas, bet, kaip sužinota iš Kolumbo kelionės žurnalo, jis pats to laivo nelabai mėgo, nes jį buvo sunkiau manevruoti, negu karaveles. Vėliau, atradus abu Amerikos žemynus ir ispanams užkariavus jų teritorijas, Santa Maria laivo dizainas pasitarnavo statant krovininius laivus grobiui į Ispaniją gabenti. Mane labiausiai paveikė įspūdis, užlipus ant karavelės Pinta denio. Koks mažas laivas! Šiais laikais, manau, tokio dydžio būna gal jachtos. Juo plaukė 26 įgulos nariai. Jūreiviai pasikeisdami miegojo tiesiai ant denio. Triumas buvo skirtas tik kroviniams. Jokių kajučių. Valgį virė tik ant denio. Jei būdavo labai didelės bangos, virti ant atviros ugnies nebuvo galima, kad netyčia kibirkštys neišlėktų ir neuždegtų laivo. Tada valgė sausą maistą, kuris dažnai sugesdavo – juk tais laikai šaldytuvų nebuvo… Plaukti 5 savaites, nežinant, kada pamatys žemę, ir ar iš viso ją pamatys. Tuomet beveik visi tikėjo, jog žemė plokščia, o kas bus tada, kai priplauks žemės pakraštį?

Kolumbo ir jo įgulos kelionės pirminis tikslas buvo surasti kelia į Indiją vandeniu, iš Vakarų pusės. Vandens keliu būtų lengviau parsigabenti iš Indijos prieskonių bei arbatos – tai pagerintų maisto skonį, kokybę.

Ne vienas ir ne du tais laikais tokią kelionę laikė beprotybe ir smerkė kaip ereziją. . .