Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.
Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217 (pirmasis svarstymas)Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas A. SYSAS.
Svarstome Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Kviečiu į tribūną. Pirmasis svarstymas ir siūlymas atmesti.
SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektą. Buvo keletas raundų klausymų ir komitetas priėmė sprendimą atmesti šį projektą. Tas sprendimas remiasi tokiais argumentai: nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos vientisumo ir susiaurinama asmens teisių apsauga, garantuojama kitų Konstitucijos nuostatų, t. y. 22 straipsnio 4 dalies, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimyninį gyvenimą; 31 straipsnio 3 dalies, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius; 39 straipsnio 1 dalies, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą; 146 straipsnio, kad valstybė globoja ir aprūpina karių tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, kad valstybė aprūpina šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ar mirė.
Antras argumentas. Projektas neatitinka konstitucinės teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, lygiateisiškumo principų, pažeidžia konstitucinę teisę į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. teisė į šeimos gyvenimą teisinėse demokratinėse valstybėse visuotinai pripažįstama kaip viena iš žmogaus teisių į orų privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis). Ši teisė laikytina universalia žmogaus teise, kuri turi būti užtikrinama laikantis konstitucinio lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 29 straipsnis). Priėmus siūlomą projektą, būtų susiaurinta asmenų, gyvenančių šeimos gyvenimą, teisinė apsauga, o tai neatitiktų teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo kaip teisinei demokratinei valstybei būdingų principų ir Konstitucijos saugomų teisinių vertybių. Vienas esminių konstitucinių teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus lūkesčius.
Trečias argumentas. Priėmus siūlomą projektą, būtų neapsaugotos daugelio vaikų teisės, tai yra beveik 6 tūkst. globėjų auginamų vaikų, iš jų 5 tūkst. 493 vaikai, augantys globėjų šeimose, 452 – šeimynose, būtų įvardijami, kaip augantys ne šeimos aplinkoje… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Turėsite galimybę padaryti pareiškimus! Bet prašom netriukšmauti!
- SABATAUSKAS (LSDPF). …pripažinus, kad su globėjais (rūpintojais) jų nesieja šeimos santykiai, ir jie netektų tam tikros teisinės apsaugos ir garantijų. Atsižvelgiant į projekte siūlomą Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies formuluotę, pagal kurią antrasis šeimos atsiradimo pagrindas yra tėvystė ir motinystė, nėra aišku, kaip būtų su vaikais, kurių tėvai nesusituokę, t. y. ar jie taip pat nebūtų laikomi šeima ir netektų tam tikros teisinės apsaugos, ar šie vaikai turėtų…
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūsų tėvai neišmokė jūsų kultūros…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai Dagy, aš jus įspėju! Netriukšmaukite!
SABATAUSKAS (LSDPF). …joks Seimas jums nepadės. …kurių tėvai yra nesusituokę, t. y. ar jie taip pat nebūtų laikomi šeima ir netektų tam tikros teisinės apsaugos, ar šie vaikai turėtų dvi šeimas (vieną – su tėvu, kitą – su motina), nepaisant to, kad jie gyvena kartu; vaikai, kuriuos augina vienišas tėvas ar vieniša mama. Susiaurinus šeimos sąvoką, būtų susiaurinta ir socialinės rizikos šeimos sąvoka, o tai apribotų socialinio darbo ir socialinių paslaugų šeimoms ir juose gyvenantiems vaikams teikimo, siekiant išvengti vaiko paėmimo iš šeimos, galimybes.
Pritarus projektui, turėtų būti iš esmės keičiami daugelis teisės aktų, susijusių su vaikų teisių įtvirtinimu ir jų užtikrinimo įgyvendinimu, taip siekiant panaikinti prieštaravimus tarp dabar galiojančio ir siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, Lietuvos teisės sistemoje yra daugiau kaip 200 teisės aktų, kuriuose, be sutuoktinių, kaip šeimos nariai yra įvardijami ir bendrą gyvenimą, neįregistravę santuokos, gyvenantys asmenys, numatant jiems ne tik teises, bet ir pareigas. Priėmus siūlomą projektą, iš teisinio reguliavimo srities būtų eliminuotos iki šiol šeimos nariais laikomiems asmenims numatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas svarbus tiek valstybei, tie visuomenei. Pavyzdžiui, šiems asmenims negaliotų interesų konflikto reguliavimo taisyklės, negalėtų būti taikomi tam tikrų akcijų perleidimo ribojimai, baudžiamojo proceso taisyklės ir kitos.
Šeštas argumentas. Formuojama ydinga Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo praktika. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išplėtojęs ne vienos Konstitucijos neapibrėžtos sąvokos turinį, tačiau dėl to nebuvo inicijuoti Konstitucijos pakeitimai, siekiant įtvirtinti tokį pat ar kitokį tos sąvokos apibrėžimą pačiame Konstitucijos tekste. Siūlomu projektu gali būti pradėta formuoti ydinga praktika, kad, Konstitucijoje nesant konkrečios sąvokos apibrėžties, bet tokią sąvoką išaiškinus Konstituciniam Teismui, būtų inicijuojami Konstitucijos pakeitimai, siekiant pakeisti Konstitucinio Teismo sąvokos išaiškinimą.
Septintas argumentas. Projekto priėmimas būtų neatsakingas žingsnis, nes nėra įvertintos siūlomo reguliavimo neigiamos pasekmės. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucijos stabilumas yra tokia jo savybė, kuri kartu su kitomis (inter alia ir pirmiausia su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto ordinarinio teisinio reguliavimo. Kita vertus, Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai tai yra objektyviai būtina.“ Projekto iniciatoriai nepateikė pagrįstų argumentų, pateisinančių objektyvų Konstitucijos keitimo būtinumą. Priešingai, dėl projekto buvo pateikta daug neigiamų pastabų. Projektas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir parodė didelės visuomenės dalies nepritarimą jam. Siūlomos Konstitucijos pataisos ne tik nėra objektyviai būtinos, tačiau kelia daug abejonių, nes nėra įvertintos siūlomo reguliavimo neigiamos teisinės, socialinės, ekonominės, kitos pasekmės ir nėra siūloma, kaip tokių pasekmių išvengti.
Pagaliau projektas neįvertintas tarptautinio teisinio reguliavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir prisiimtų tarptautinių teisinių įsipareigojimų aspektu. Siūlomas projektas neatitinka Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko konvencijos, kurios 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad „valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų teisių, globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų“, 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė, imdamasi vaiką liečiančių veiksmų, turi teikti prioritetą vaiko interesams, 16 straipsnis nustato, kad yra draudžiama kištis į vaiko šeimyninį gyvenimą.
Antras argumentas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė, susirašinėjimo slaptumas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums liko vieną minutė.
SABATAUSKAS (LSDPF). Dar du sakiniai.
Apibendrinant EŽTT praktiką, konvencijos 8 straipsnis teisę į šeimos gyvenimą, pagarbą užtikrina įvairioms šeimoms: santuokinėms šeimoms, šeimos gyvenimą gyvenančioms nesusituokusioms šeimoms, vieno tėvo šeimoms, abiejų tėvų ir vaikų, nesvarbu, gimė susituokus tėvams ar ne, bevaikėms šeimoms, tos pačios lyties šeimoms, šeimoms tarp artimų giminaičių, pavyzdžiui, brolių ir seserų, artimų giminaičių, žuvus tėvams, kai giminaičiai augina tuos vaikus. Be šių nuostatų žmogaus privatų gyvenimą taip pat saugo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnis bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių paktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, dešimt minučių.
- SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Už komiteto sprendimą balsavo 4, prieš – 4, komiteto pirmininko balsas buvo lemiamas.
PIRMININKAS. Aš visų labai noriu paprašyti, aš suprantu, kad jautrus klausimas. Kiekvienas mes savaip mylime vaikus, Lietuvą, šeimą. Būkime geri, laikykimės ir rodykime pavyzdį. Yra 20 straipsnis ir 21 straipsnis. Būkite geri, paskaitykite, kad man jo nereikėtų skaityti ir teikti įspėjimus. Dabar vienas – prieš, vienas – už. D. Kuodytė – už komiteto nuomonę.
KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, atrodytų, kad po komiteto pirmininko pasisakymo jau ir nėra daugiau ką pridėti. Man regis, kad teisiškai viskas buvo sudėliota labai tiksliai ir labai aiškiai. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie bando į savo supratimo rėmus sukišti visus Lietuvos žmones, jų supratimą, jų asmeninį gyvenimą. Ar jūs nemanote, kad norint kažką pakeisti Lietuvoje, to negalima padaryti vien raidėmis ant popieriaus? Ar jūs manote, kad surašę tokią Konstitucijos pataisą jūs kažką iš esmės pakeisite Lietuvoje? Kodėl iki šiol niekas, mylintis vaikus, nekalba, kad nuo 2006 metų nėra priimtas naujas Vaikų apsaugos įstatymas? Kodėl šeimos, ypač socialinės rizikos šeimos, iki šiol negali gauti reikiamos visavertės pagalbos? Kodėl vaikai, kurie žudosi, negali gauti psichologinės pagalbos? Galima vardinti ir vardinti. Kur yra konkretūs darbai, o ne kautynės dešimtmečiais dėl apibrėžimo? Man regis, truputį atsipeikėkime, pamatykime Lietuvos realybę ir pradėkime žygiais, o ne žodžiais mylėti tėvynę, vaikus, šeimas ir panašiai. Todėl pasisakau už komiteto nuomonę ir siūlau atmesti šitą Konstitucijos pataisą.
PIRMININKAS. R. Baškienė – prieš komiteto nuomonę.
- BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš siūlau nepritarti atmetimui ir noriu atkreipti dėmesį, kad išsakyti komiteto pirmininko argumentai… Keturi balsavo už, keturi prieš ir penktasis balsas nulėmė, vadinasi, ne visi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai mano taip, kaip ką tik pasakė pirmininkas. Aš kviečiu pakilti aukščiau išankstinių nusiteikimų ir žodžio „santuoka“ baimės. Atkreipiu dėmesį – 107 Seimo nariai siūlėme įtvirtinti ką? Ogi konstitucinę pareigą valstybei globoti santuokos institutą. 107.
Noriu atkreipti dėmesį, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje. Tai rodo neatsiejamą, neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tad istoriškai susiklostęs šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę reikšmę mūsų visuomenės gyvenime. Jis užtikrina tautos, valstybės gyvybiškumą ir istorinį išlikimą. Išties išgirskime, išgirskime tai, kas svarbiausia, kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Ir niekas nieko čia nesusiaurina, o tik norėkime pamatyti esmę.
Taigi šita pataisa neįneštų jokios diskriminacijos į Lietuvos teisinę sistemą. Tiesiog privalome formuoti požiūrį ir kurti visuomenę. Todėl noriu pacituoti Laisvos visuomenės instituto ir daugiau negu 100 nevyriausybinių organizacijų pareiškimą, kurie pasisako, kad tokio Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo reikia, nes tai padėtų sustabdyti šalies gyvybingumui pavojingas prigimtines iš šeimos sampratos kylančias tendencijas. Kadangi šeima kyla iš motinystės ir tėvystės ir kad nėra jokio diskriminavimo, vyriausybinės organizacijos…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!
BAŠKIENĖ (MSNG). (Baigiu.) …kviečia atkreipti dėmesį į vaikų interesų gynimą, jų teisę augti tėvo ir motinos aplinkoje. Ir paskutinis sakinys. Noriu atkreipti dėmesį į neabejojimą tuo, kad valstybės pagarba asmens laisvei yra ir išlieka ir niekas nieko nediskriminuoja, o tiesiog pasisako už santuokos svarbą mūsų visuomenėje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti siūlymą, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Komiteto nuomonei pritarė 29, prieš pasisakė 54, susilaikė 9.
Tiesos.lt: balsavimo rezultatų žr. ČIA.
Vadovaujantis 170 straipsniu, kuris kalba apie Konstituciją, grąžiname projektą atgal Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti.
(Balsai salėje) Palaukite, gerbiamieji, aš prašiau jūsų nerėkauti. Skaitykite Statutą. Gerbiamieji kolegos, tada aš perskaitau. 170 straipsnis. Aš neskaitau 151 straipsnio, kuris sako, grąžinama ir svarstoma, bet yra 170 straipsnis, specialus. „Konstitucijos keitimo įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo ypatumai.“ 4 dalis. „Pagrindinis Konstitucijos keitimo įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.“ Taškas. Tai yra mūsų Statutas. Todėl galite reikšti pretenzijas, bet tai yra mūsų Statutas. K. Daukšys.
DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galima, aš dėl supratimo dabar paklausčiau. Komitetas buvo priėmęs vieną išvadą, Seimas ją atmetė. Tai dabar ką komitetas turės padaryti? Pakeisti savo nuomonę ar vėl su ta pačia nuomone ateis į Seimą? Čia mes tą ping pongą galėsime žaisti dar kokius dešimt metų. Ar jūs mums siūlote dabar teikti Statuto pataisas iš karto ir atimti iš komiteto teisę svarstyti, būti pagrindiniu, ar kaip darome? Kad suprasčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima grąžinti komitetui, galima keisti Statutą, galima keisti komiteto sudėtį, galima keisti net komiteto pirmininką, jeigu kažkam netinka. Visa šitai galima, yra daug būdų. Dabar P. Gražulis. Dabar aš perskaitysiu 20 straipsnį, nes R. J. Dagys niekaip nesupranta ir pats negali perskaityti, tada viešai paskelbsiu įrašyti į protokolą pastabą. „Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ir kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.“ Aš įspėjau. Jūs toliau rėkiate, šaukiate, nors esate kultūringas žmogus. „Jeigu Seimo narys ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą.“ Tai aš ir prašau padaryti. (Balsai salėje) Dėl triukšmo. P. Gražulis.
GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikrųjų mes matome spragas Statute, ir galbūt pats racionaliausias kelias būtų keisti komiteto sudėtį, nes jeigu mes čia žaisime, komitetas vėl pateiks mums tokią pačią nuostatą, tai galo krašto šitam nebus. Todėl vienintelis variantas – arba greitai tobulinti Statutą, arba keisti komiteto sudėtį. Kito varianto šitoje situacijoje nėra. Arba paskirti kitą komitetą.
PIRMININKAS. P. Gylys. Prašom.
GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš karto siūlau – dėl to, kad komiteto pirmininkas piktybiškai vilkino klausimą pusantrų metų, keisti komiteto pirmininką, tada mes išeisime iš padėties.
PIRMININKAS. Teikite siūlymus. I. Degutienė.
DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paprašyti aprimti ne tik mus visus, bet ir jus, gerbiamasis pirmininke. Kiekvienas šiuo klausimu turime savo poziciją, o, kaip žinote, posėdžio pirmininkas visada turi būti neutralus. To linkėčiau, gerbiamasis Algirdai, ir jums, nes jūs per savo poziciją akivaizdžiai parodote savo nuomonę šiuo klausimu.
Iš tikrųjų manau, kad Statutą šiek tiek išmanau, todėl galiu pasakyti, kad jūs demonstratyviai pasirinkote ne tą Statuto straipsnį. Taip, galima interpretuoti ir 70 straipsniu, tokiu atveju, be abejo, jūs esate teisus. Bet jūs, kaip pirmininkas, jeigu būtumėte nešališkas, galėtumėte vadovautis kitu Statuto straipsniu, be didelių emocijų ir skandalo keičiant komitetą šio klausimo svarstymo metu. Jeigu aš pirmininkaučiau, taip ir pasielgčiau. Man atrodo, tada ir aistrų būtų mažiau, ir klausimas pajudėtų į priekį. Aišku, jūsų, kaip posėdžio pirmininko, valia, bet turime elgtis santūriai. Klausimas yra subtilus ir gerbkime vieni kitų nuomonę, bet sprendimą turime priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pasakyti, kad yra mūsų Statuto dvidešimt šeštasis skirsnis, kuris reglamentuoja Konstitucijos keitimą, todėl aš, kaip pirmininkas, privalau laikytis Statuto, nes lygiai taip pat bet kuris kitas, jeigu aš pasielgčiau ne pagal Statutą, būtų nepatenkintas. Jeigu kas nors mato, kad aš pažeidžiu Statuto normas, yra Etikos komisija, grįšime prie šito klausimo, bet aš vadovaujuosi Statutu. Kol kas Statutas nepakeistas.
ZASČIURINSKAS (DPF). Aš iš dalies noriu pratęsti kolegės Irenos, ką ji kalbėjo. Kolegos, teisingai, Statute yra parašyta, ką jūs ir sakote, ir nustatyta, kad keičiant Konstituciją Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Pagrindinis komitetas šioje stadijoje atliko savo funkciją. Jis apsvarstė ir pateikė parlamentui. Parlamentas nesutiko su komiteto išvada. Tada jau galioja ne šis straipsnis, o galioja kitas Statuto straipsnis, kuris numato specialią procedūrą, kaip reikia elgtis tuo atveju, jeigu parlamentas nepritaria komiteto nuomonei.
O ta Statuto dalis aiškiai pasako, kad tokiu atveju parlamentas apsisprendžia dėl kito komiteto. Todėl čia nereikia nei keisti Statuto, nei nieko, o tik suprasti, kaip Statutas sukonstruotas. Yra specialioji dalis, yra bendroji dalis. Todėl mano siūlymas yra vadovautis šiuo straipsniu, kad pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Viena. Antra, kad jis atliko savo funkciją. Tai antra. Trečia, parlamentas nepritarė jo išvadai. Ir ketvirta, vadovautis specialiąja dalimi, kuri nustato, kad tokiu atveju keičiamas komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai įdomi Etikos ir procedūrų komisijos nario nuomonė, bet aš negaliu… (Balsai salėje: „Buvusio.“) Nesvarbu, tuo labiau buvusio. R. Tamašunienė. Prašom.
TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis pirmininke, aš irgi frakcijos vardu… prieš tai kalbėjusių kolegų, ir mes matome, kad mes visi kalbame į tą pačią dūdą. Jūs, kaip pirmininkas, vis dėlto turėtumėte atsižvelgti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, labai išsamiai nagrinėjęs šį klausimą pusantrų metų, viską pasakė, ką norėjo, ir daugiau jis neturi darbo šio klausimo nagrinėjimo srityje. Būtina paskirti kitą komitetą. Vis dėlto yra Seimo valia spręsti klausimus ir paskirti vieną ar kitą komitetą, nors jūs aklai vadovaujatės tik viena Statuto nuostata. Dabar, šiuo metu, ji praranda prasmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, Rita. Todėl aš, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, šiandien kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri turėtų apsvarstyti ir pasakyti, kaip tokiu atveju turi elgtis Seimo posėdžio pirmininkas priimant šį sprendimą, nes Statuto normos nepakeistos. Darome pertrauką, aš daugiau nenoriu ginčytis. (Balsai salėje) Palaukite, sugrįšime. Tegul Etikos ir procedūrų komisija išaiškina. Tokiais atvejais visada aiškina Etikos ir procedūrų komisija, o ne Sysas ar kas nors kitas. Tvarka.
URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs atkreipėte dėmesį į Statuto specialiąją normą, bet tikrai negalima ignoruoti Statuto 151 straipsnio „Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje tvarka“. 3 straipsnio 2 punkte vienareikšmiškai nurodyta: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti.“ Man atrodo, kad bet kokiu atveju vienaip ar kitaip Seimas gali dabar apsispręsti perduoti šio klausimo nagrinėjimą kitam komitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūs juk teisininkas. O kaip 170-tas? Galima ignoruoti? Galima. Specialiąją normą, konstitucinę? Tai gal keičiant Konstituciją nereikia dviejų trečdalių, kitokių dalykų? Neimprovizuokime. Yra Etikos ir procedūrų komisija, tegul nusprendžia.
J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, nors jūs ir padarėte pastabą, prieš tai pasakėte, kad aš kultūringas žmogus, bet jūs elgiatės šiandien angažuotai, angažuotai traktuojate mūsų Statuto pataisas, vadovaujatės vienašališkai tik jums priimtinais jūsų pažiūras atitinkančiais argumentais ir neieškote tokio sprendimo, kokį siūlo dauguma Seimo narių, ignoruodamas jų valią. Aš frakcijos vardu siūlau jus nušalinti nuo pirmininkavimo šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet nėra tokios galimybės ir reikalavimo.
ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Yra! Mes galime balsuoti, mes balsuosime.
PIRMININKAS. E. Zingeris norėtų kalbėti?
ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš norėčiau.
PIRMININKAS. V. Aleknaitė-Abramikienė.
ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Žinoma, norėjau ne apie jus kalbėti, gerbiamas posėdžio pirmininke, bet dar kartą pakartoju, kad Seimas turi teisę balsuodamas nušalinti pirmininką.
PIRMINI
ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Turime teisę, nes Seimas apskritai turi daug teisių. Bet aš norėjau kitką pasakyti.
Visada J. Sabatauską laikiau teisininku. Tačiau tai, ką jis šiandien kalbėjo apie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, taip pat buvo tendencinga, todėl aš leisiu sau pacituoti šios konvencijos 12 straipsnį: „Vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus.“ Man atrodo, norma labai aiški net mokyklinukui. Pagal valstybės vidaus įstatymus.
Sakyti, jog Žmogaus teisių konvencija kaip nors kitaip interpretuoja ar iškreipia santuokos turinį, nėra jokio pagrindo. O tai, kad kituose dokumentuose buvo tendencingai išbraukti žodžiai „vyrai ir moterys“, specialiai, tai atspindi ir mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pažiūras, todėl jis negali susidoroti su savo pareigomis šiuo klausimu, nes jam kliudo tam tikros pažiūros. Aš galvoju, geriausia tokiu atveju pasitikėti Seimu ir leisti Seimui nuspręsti vienaip ar kitaip. Juk mes vieni kitiems negalime kaip nors per prievartą perteikti savo pažiūrų. Tačiau kada vienos pažiūros per jėgą brukamos visam Seimui, tai yra mažų mažiausiai neteisinga.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man atrodo, jūs per daug liberaliai pirmininkaujate. Aš irgi jums priekaištauju. Jau seniai to klausimo laikas baigėsi. Imamės dirbti dėl apvaisinimo, gal bus linksmiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją. Bus Etikos ir procedūrų komisijos išvada, tęsime posėdį. (Balsai salėje) K. Daukšys.
DAUKŠYS (DPF). Aš lygiai tą patį norėjau pasakyti…
PIRMININKAS. Pasakykite straipsnį.
DAUKŠYS (DPF). …kad pirmininkas paprašė Etikos ir procedūrų komisijos išvados, mes turėtume tam dalykui pritarti, tik paprašykime Etikos ir procedūrų komisijos, tegul per pietų pertrauką susirenka ir nusprendžia, kad mes 15 valandą galėtume tą klausimą apsvarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir paskutinis šiuo klausimu kalbės E. Zingeris. Viskas. (Balsas salėje: „O aš?“)
ZINGERIS (TS-LKDF). Mano pasisakymas šiuo atveju yra kuklus. Aš prašyčiau įskaityti mano balsą prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kaip visada tikslus. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, baigiame šį klausimą. Pertrauka. Bus Etikos ir procedūrų komisijos išvada, pratęsime. (Balsai salėje) Taip. J. Sabatauskas, kažkas garsiai minėjo pavardę. Prisipažįsta P. Gylys.
SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Tiems, kurie neatidžiai klausėsi argumentų, aš citavau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl konvencijos 8 straipsnio, ne 12. Tai vienas momentas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke, nes mes pratęsime ilgai visokias diskusijas. Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas baigtas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, frakcija pateikė teisėtą prašymą, kad būtų balsuojama dėl posėdžio pirmininko nušalinimo. Tai yra elementari procedūra.
PIRMININKAS. Klausimas.
J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmininkas tą ignoruoja, todėl aš siūlau Seimui balsuoti, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, ar ponas A. Sysas nepažeidė mūsų teisių pirmininkaudamas ir neleisdamas mums apsispręsti dėl posėdžio pirmininko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, Etikos ir procedūrų komisija kartu apsvarstys. Labai ačiū. (Balsai salėje)
Svarstome Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!)
NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl vedimo tvarkos, pirmininke, ačiū. Aš siūlyčiau mums nesigilinti į asmeniškumus, o pažiūrėti į esmę. Seimas gali priimti sprendimus čia, salėje. Jūsų vienas siūlymas buvo grąžinti, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų ir pateiktų savo pasiūlymus. Aš teikiu kitą pasiūlymą, dėl kurio Seimas turėtų apsispręsti, ar jūsų teikiamas pasiūlymas būtų priimtinas, ar vadovaujamės tuo 20 straipsniu (man atrodo, tai 20 straipsnis), kur gali būti kitas komitetas. Jeigu bus taip ar kitaip, siūlau, kad Seimas balsuotų, ar grąžiname teikiamą komisijai išnagrinėti, ar vadovaujamės tuo straipsniu, kuris leidžia parinkti kitą komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, posėdžio pirmininkas turi teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas padaryti pertrauką, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, kaip tokioje situacijoje elgtis. Jūs irgi pirmininkaujate ir gali būti tokia situacija. Todėl balsuoti dėl to, ar kreipiamės, ar ne, nereikia. Tai yra posėdžio pirmininko privilegija. Aš ta privilegija pasinaudojau ir prašau Etikos ir procedūrų komisiją pasakyti, kaip mes tokiais atvejais ir ką turime ignoruoti, ar 151 straipsnį, ar 170? Labai konkrečiai pasakau. Viskas. (Balsai salėje)
lrs.lt