GAVĖNIA yra susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laikas. Laikas, kai turime susitaikyti su Dievu, su savimi, su žmonėmis. Taip mes paliksime klystkelius ir grįšime į išganymo kelią. Per šį laiką mes turime pasikeisti, bet to neįvyks be mūsų pačių pastangų, be maldos ir atgailos.
Baltijos lašišos iešmeliai Nuluptas ungurys ant groteliųKas gi yra Gavėnia ir ką gali duoti mūsų gyvenimui? Gavėnia yra keturiasdešimt atgailos, susitaikinimo, atsivertimo dienų. Dievui yra brangus kiekvienas žmogus, nes kiekvienas iš mūsų esame Jo vaikas.
Gavėnios ir korono viruso metu saviizoliacijos laike reikia susilaikyti nuo mėsiškų valgių, pasninkauti. Pasninkavimui geriausiai tiktų senieji žuvienos ant iešmo valgiai…
Žuvienos kepsniams ant iešmo be abejo tinka tik riebiosios žuvys: lašišos (kurių parduotuvėse iš vis nėra ir neįmanoma gauti), norvegiški didieji upėtakiai (jie melagingai parduotuvėse vadinami lašišomis), eršketai, sterlės, šalviai, šamai ir nulupti unguriai (kepimui ant iešmo jokiu būdu netinka šaldyta žuvis). Juos marinuojant, vietoje mėtų reikėtų dėti šviežių arba džiovintų peletrūnų ir būtinai įberti tarkuotos citrinos cedros (tik geltona žievelė) ir įspausti citrinos sulčių. Svogūnus dėti tarkuotus, atsargiai išmaišyti ir palikti 0,5-1 val. marinuotis. Kitas žuvis geriausiai kepti ant grotelių, įvyniojus į kopūstų, klevų, rabarbarų, šalpusnių, varnalėšų, vynuogių lapus arba net foliją. Kas nori mėgautis tunu, tai jį geriausiai kepti ant grotelių.
Kas nesilaiko Gavėnios ir negali gyventi be mėsos,- turiu priminti, kad Lietuvoje didžiosiose maisto parduotuvėse jau nebeliko kokybiškos, ekologiškai švarios mėsos, spaudoje pasirodė mitybos profanų patarimai netikmėsę marinuoti coca-cola, gazuotu vandeniu, alaus surogatais, actais, mėsą minkštinančia druska ir visokiais kitokiais šlamštais. Bet tai patarimai tiems, kas labai mėgsta būti mulkinamais, nes joks save gerbiąs valgytojas prastos kokybės mėsos neperka ir nevalgo.
Atvirai kalbant, Vilniaus prekybos (Akropolis, Hypermaxima, Maximos, Medijos, Saulutės), „Iki“, „Rimi“, „Norfos“ kulinariniai cechai, daugelis Lietuvos mėsinių „šašlykų“ pusgaminiai yra ypatingai prasti, netinkami valgyti mėsos gaminiai, nes iš tiesų ilgiau pastovėjusi, jau su „kvapeliu“ mėsa yra mirkoma vandenyje su actu tam, kad pašalinti smarvę. O kad pastovėjusiai, jau pradėjusiai keisti spalvą mėsai suteikti „prekinę išvaizdą“, ji dar apvoliojama chemizuotame parduotuvių krakmolingame kečupe.
Kitaip sakant, Lietuvos maisto prekybos parduotuvių ir Lietuvos mėsinių gamybos vadovai ir mėsos gamybos technologai ne tik kad patys neturi elementarių apie kepsnių ant iešmų gamybos būdus žinių, bet specialiai klaidina Lietuvos pirkėjus, versdami juos pirkti ir vartoti menkavertę mėsą, dvėselieną. Lenkai net patarlę jau sugalvojo lietuviams: „litwini głupi i padala jeść”…
Joks save gerbiąs valgytojas niekada, nebent tik bado metais ir tik pusvelčiui (penki kilogramai už 50 centų) gali pirkti krautuvėse specialiai paruoštą „mėsą“ kepsniams ant iešmo ar virš žarijų.
Visi, kas bent kiek išmano apie mėsos gamybą, žino, kad vanduo ir ypač actas iš mėsos ištraukia visus syvus, vertingąsias žmogaus organizmui medžiagas ir todėl kepta mėsa gaunasi kieta, sudiržusi, netinkama mitybai.
Svarbiausi kepsnių ant iešmų gamybos dalykai:
Kokią rinktis mėsą? Be abejo ir jokių dvejonių skaniausia, kvapniausia ir geriausia yra aviena.
Aukščiausios kokybės kepsniui ant iešmo reikia imti tik metinės avelės nugarinę nuo ketvirto iki septinto šonkauliuko. Aukštos kokybės akstis (kebabas, šašlykas) gausis iš avies kumpių, blogesnės kokybės – avino. Ėriuko mėsa akstims kepti netinka, nes jo mėsa dar nėra visiškai subrendusi.
Lietuvoje neprastos kokybės kepsnius ant iešmo galima gaminti tik iš ūkininkų auginto bekono (kiaulaitės) sprandinės. Netikę akstys (kebabai, šašlykai) bus iš senesnės kiaulienos ir blogos kokybės – iš paršų.
Žemesnės kokybės akstys (kebabai, šašlykai) gausis iš jautienos filė, net jei ji būtų ir Argentinos mėsinių jautukų. Nebent naudoti marmurinę jautieną, bet jos kilogramas rinkoje kainuoja 500 dolerių. Jautienos filė geriau naudoti steikų gamybai arba kepti ant grotelių. Veršiena akstims (kebabams) gaminti nepatartina, jos kepsnius geriausia kepti ant grotelių.
Kaip marinuoti? Kepsniai ant iešmo yra dviejų skonių: natūralaus ir marinuoto, t. y. kada jaučiamas keptos mėsos rūgštesnis skonis.
Be abejo, aukščiausios kokybės ir labiausiai gurmanų vertinami yra natūralaus skonio minkšti, sultingi ir kvapnūs kepsniai ant iešmo.
1 kg mėsos reikia supjaustyti 8-10 cm ilgio ir 4-5 cm storio gabaliukais-luiteliais (Azijoje yra priimta mėsą pjaustyti 3×3 cm dydžio gabalėliais) ir išmaišyti su 5g šviežių bazilikų, 5g šviežių čiobrelių ir 5g šviežių mėtų (bet ne melisa), 3g maltos saldžiosios raudonos paprikos ir 1 g Čilės arba Kajeno maltos aitriosios paprikos (pagalbinių mokyklų mokinukai, taip pat televizinės profanės astikės, beatikės, nomedikės, bilai, nesimokę botanikos, aitriąsias paprikas vadina pipirais). Po to 2 didesnius svogūnus sutarkuoti smulkia tarka ir sumaigyti su prieskoniuota mėsa. Taip paruoštą mėsą palaikyti 1-2 val. (bet ne šaldytuve), kad ji įsigertų svogūnų ir žolelių skonio ir kvapo.
Suprantama, sunku bus gauti šviežių bazilikų, čiobrelių ir mėtų, tad galima naudoti 3 g džiovintų bazilikų, 3 g džiovintų čiobrelių (yra visose maisto parduotuvėse) ir 3 g džiovintų pipirmėčių (jų gausite pirkti vaistinėse). Taip paruoštą mėsą palikite vienai kitai valandai marinuotis.
Norėdami gauti marinuotos, t. y. rūgštesnės mėsos skonį (yra ir tokios parūgusios mėsos mėgėjų), prieš kepant, suvertą ant iešmo mėsą tik apšlakstykite citrinos sultimis arba sausu raudonu vynu.
Iš armėnų vienuolių išmokau teisingai pjaustyti mėsą 3x3x7 cm dydžio gabaliukais ir glaudžiai sustumti vieną prie kito ant aksties, kad kepsnys gautųsi lyg vientisas
Neišmanėliai patarinėja, kad mėsą reikia marinuoti vyne. Jokiu būdu!!! Vynas, kaip ir bet koks skystis iš mėsos ištraukia visus skaniuosius syvus ir mėsa taps diržia, kieta ir neskani. Kitas dalykas – kepant mėsą apšlakstyti vynu. Kiekviena mėsa į save sugeria 10-15% skysčio, todėl, kas nori mėsą parūgštinti, tai ją reikia vynu tik apšlakstyti.
Nemėginkite taip gardinti parduotuvėse arba turguose pirktos mėsos, nes ji jau iš anksto yra prišvirkščiama vandeniu, kad būtų didesni svoriai…
Sakote, kad pamiršau mėsytę pasūdyti. Ne, mėsoje pakankamai yra sūrumo, todėl tikrieji mėsos mėgėjai ir vertintojai mėsos ant iešmų nesūdo, nebent kas iš durno mandrumo ar noro pasimaivyti jau iškeptą kepsnį ant iešmo gali pasigardinti druska.
Jei norite sveikai ir ilgai gyventi, kaip gyvena Kaukazo ilgaamžiai, jokių parduotuvėje pirktų actų, lavoninių alų, sulfiduotų vynų, surogatinių majonezų, grietinės, kefyro, jogurto, garstyčių, parduotuvėse esamų krakmolinių chemizuotų kečupų ruošiant kepsnius ant iešmų dėti negalima, kaip negalima dėti ir parduotuvėse parduodamų „šašlykų“ prieskonių, – tai yra kepsnių ant iešmo gamybos visiškas neišmanymas, debilų profanacija, nes parduotuviniai prieskoniai ne tik gadina mėsą, bet ir keptoje virš žarijų mėsoje atsiranda nepageidaujamos skonio ir kvapo savybės ir netgi vėžį sukeliantys kancerogenai.
Turėkite omenyje, kad parduotuvių „šašlykų prieskoniuose“ yra vaikų ir jaunimo organizmui kenksmingas gliutamatas, čia taip pat dedami ir cheminiai priedai prastos kokybės mėsai suminkštinti.
Manau, kad jei kas ruošiasi kepti mėsą ant iešmo, tas tikrai sau ir savo svečiams netikusios seno nukankinto gyvulio mėsos nepirks, o pasirinks tik pačią geriausią, pačią šviežiausią.
Kepsniams ant iešmo visiškai netinka šaldyta mėsa, nežiūrint į tai, kaip brangiai ji kainuotų ar net būtų atvežta iš Naujosios Zelandijos ar Japonijos.
Gerus žvėrienos kepsnius ant iešmo galima pagaminti iš jaunos elnienos arba stirnienos nugarinės, tačiau žvėrieną prieš tai reikia gerai 5 paras išbrandinti ir specialiai marinuoti, tačiau tam jau reikėtų parašyti atskirą straipsnį.
Gėda sakyti, tačiau šiandien lietuviai žvėrienos ir laukinės paukštienos iš vis nebemoka gaminti. Žvėrienos ir laukinės paukštienos mėsa turi burnoje tiesiog tirpti, o ne būti kieta, kaip patiekiama Vilniaus „Lokyje“ arba Kauno „Medžiotojų užeigoje“. Už tokius sugadintus žvėrienos valgius senais laikais virėjai būtų šunimis užpjudyti…
Štai kaip išradingai buvo patiekiama vištienos akstis su vaisiais ir šokolado padažu Panevėžio rajono Dembavos kaime buvusioje „Užeigoje pas Veltą“
Paukštienos kepsniai ant iešmo geriausiai gaunasi iš riebių jaunų paukščių: žąsienos ir antienos filė, kuriuos marinuojant reikėtų vietoje mėtų dėti šviežias arba maltas kalendras, įtarkuoti vieną svogūną ir preseliu įspausti 5 česnakų skilteles, citrina paukštienos kepsniams ant iešmo nereikalinga. Kalakutienos ir vištienos filė akstims (kebabams, šašlykams) dar reikėtų įpilti 100 g alyvų aliejaus ir kepant tepti aliejiniu blizgiu. Strutiena akstims (kebabams) netinka, – ją geriau kepti ant grotelių, prieš tai gerai išmarinavus aliejiniame marinate.
Kur ir kaip kepti kepsnius ant iešmo? Parduotuvinės kepsninės (gryliai) akstims (kebabams, šašlikams) kepti netinka, nes jie pritaikyti kepti kepsnius ant grotelių. Tiesa, parduotuvėse yra ir mangalų (kebabinių), tačiau juos perkant reikėtų žinoti, kad mangalai būtų nelabai gilūs, nes iešmai su mėsa turi būti 5 – 10 cm nuo kaitrą skleidžiančių žarijų, jei mangalai yra gilūs, tada reikės pasiruošti ir daugiau žarijų. O tuo pačiu sudeginti ir daugiau malkų.
Dar vienas patarimas, – geriau, kad mangalų šonuose nebūtų skylių, nes tada greičiau sudega žarijos, kepant akstis (kebabus, šašlykus) atsiranda liepsna, kuri sudegina mėsą ir paverčia ją kancerogeniniu nuodėguliu. Jei neturite mangalų, ne bėda, – vežkitės gamton keletą plytų, išsikaskite duobutę, ten deginkite storesnius pagalius, kad gautųsi žarijų, išdėliokite iš abiejų pusių plytas, ant jų sudėliokite iešmus su mėsa ir sėkmingai kepkite fantastiškus kepsnius, tik jokiu būdu nepamirškite po nuostabios puotos užgesinti žarijas, jas užkasti, o plytas išsivežti. Pažįstu vieną pilietį, kuris net juodas nuo dūmų šamotines plytas savo laužui vežiojasi automobilio bagažinėje specialiame krepšyje jau daugiau nei 30 metų…
Mėsa kepsniams išsimarinavo, tad jau galima juos sumauti ant iešmų. Pirmiausiai reikia mėsos gabalėlius gerai nuvalyti nuo svogūnų ir prieskoninių žolelių, išilgus suspausti delne ir išilgai sumauti ant iešmų. Gabalėliai turi būti glaudžiai sustumti vienas prie kito, o baigus verti dar kartą ranka iešmą su mėsa suspaudyti, kad gautųsi vienodo storio vientisas gabalas. Vienam iešmui imti 5-6 gabalėlius mėsos, t.y. 300-400 gramų.
Dabar pats atsakingiausias procesas – aksčių (kebabų, šašlikų) kepimas. Žarijos paruoštos, jų paviršius išlygintas, tad jau galima sudėlioti iešmus su mėsa. Kepti gali visi, kas yra atsakingi ir dėmesingi, nes nuo kepamų kepsnių ant iešmo negalima nei atsitraukti, nei dėmesio nukreipti. Netikėkite tais, kas sako, kad akstis (kebabus, šašlikus) reikia gerai apskrudinti iš vienos pusės, paskui apversti ir dar kartą gerai apskrudinti.
Geri kepsnių ant iešmo kepėjai žino, kad iešmus su mėsa reikia kuo dažniau vartyti arba bent kas tris minutes apversti, tad ir žarijos jiems neužsiliepsnoja, bet tai jau didesnės patirties dalykas. Kai žarijos yra gerai paruoštos, kai tarpas tarp žarijų ir iešmų yra 5 – 10 cm, tai mėsa iškepa per 10-15 minučių. Atminkite, kad kuo ilgiau kepant mėsa kietėja, tampa dirži ir sunkiai įkandama.
Kepimo naujokai prieš pradedant kepti būtinai po ranka turėtų pasidėti butelį vandens, kurio prireiks šlakstant gesinti užsiliepsnojusias žarijas. Dar kartą primenu, kad, kepant akstis (kebabus), reikia žiūrėti, kad žarijos nuo varvančių taukų neužsiliepsnotų, nes degantys riebalai ir liepsna sudegina mėsą ir paverčia ją sveikatai pavojingu dalyku.
Iškeptus kepsnius ant iešmo sudėkite ant padėklo, apibarstykite bazilikų, čiobrelių, kalendrų arba petražolių lapeliais ir valgykite tik su šviežiomis arba ant grotelių keptomis daržovėmis.
Prie aksčių (kebabų) jokiu būdu negalima patiekti svogūnų iš marinato, nes svogūnai marinuojantis visas savo sultis jau atidavė mėsai ir tapo beverčiais ir beskoniais, šlykščiais. Prie kebabų geriau patiekite svogūnlaiškių arba griežinėliais supjaustytų mėlynųjų svogūnų, kurie nėra tokie aitrūs, kaip paprastieji.
Tačiau jei turite lietuviškus aitrius svogūnus, tai 500g nulupkite, supjaustykite plonais pusiaugriežinėliais, sudėkite į sietą, užpilkite verdančiu vandeniu, nuvarvinkite ir išmaišykite su 20g aliejaus, 5g druskos ir 5g smulkiai sukapotų krapų. Laikyti uždarame inde šaldytuve. Išeiga – 500g. Vienos porcijos išeiga – 30g
O skaniai ir greitai svogūnus gamtoje galima pasiruošti sekančiai: 500g plonais griežinėliais supjaustytų svogūnų išmaišyti su 5g druskos ir 5g smulkiai sukapotų krapų. Ką tik iškeptus šašlykus numauti nuo iešmų, užberti ant svogūnų ir gerai sukratyti.
IR JOKIŲ RYŽIŲ, DUONŲ, BATONŲ, BANDELIŲ, JOKIŲ PADAŽŲ, NET NEBANDYKITE PRIE AKSČIŲ (KEBABŲ, ŠAŠLYKŲ) DUOTI PARDUOTUVINIŲ KRAKMOLINIŲ CHEMIZUOTŲ KEČUPŲ, – TAI VULGARU IR ŠVENTVAGIŠKA!
TAI KEPĖJŲ PROFANŲ IR KITOKIŲ VIRTUVINIŲ BLOG‘Ų SUDARINĖTOJŲ NEMOKŠIŠKI PRASIMANYMAI…
UNIVERSALUS RECEPTAS KEPSNIŲ BLIZGIUI
Mėsos, paukštienos, žuvienos arba daržovių kepsniams gerai suplakti 100 g aliejaus, 100 g slyvų džemo, 20 g sojų padažo, 10 g balzamiko, 5 g maltų raudonų saldžiųjų paprikų. Kepant mėsos, paukštienos arba žuvienos kepsnius, daržoves su teptuku laikas nuo laiko aptepti kepsnius.
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas
Mob. tel. +370617 24 338
El.paštas: vsakas@gmail.com
Melnragė, 2020.03.28.