Tame telecentro aukšte, kur mes laukėme laidos įrašymo, buvo daug žmonių. Ukraina tęsė talentų paiešką, ir beveik nuogos merginos, dar visai jaunos, laukdamos iškvietimo į sceną, mirksėjo dažytomis blakstienomis, stumdėsi grimavimo kambariuose, bėginėjo parūkyti, prispaudę mobiliuosius prie ausies, kalbėjosi su draugais ir tėvais.
Mes dviese trumpinome laiką įdomiu pokalbiu. Mano pašnekovas buvo Senojo Testamento žinovas. Mūsų pokalbis nukrypo link sodomijos. Man atrodė, kad sodomija – tai aiškus reikalas. Nenatūralus ištvirkimas, grubi prievarta, pederastija, – tokie pagrindiniai sodomijos požymiai. Pasirodo, kad sodomija ne tiktai tai. Eilinį kartą paaiškėjo, kad galima įprastai apie ką nors mąstyti ir manyti, kad reikalas aiškus ir iki galo išspręstas, tuo tarpu kai jis neaiškus, neišspręstas ir iki galo nesuprastas.
„Sodomija tai ne tik lytinė sodomija, t.y. ne tik lytinio gyvenimo iškrypimai“, – sakė mano pašnekovas. „Lytinė sodomija“ yra tik dalis visuotinės sodomijos, jos šalutinis produktas.
„O ką reiškia visuotinė sodomija? – paklausiau, tiesą sakant, nesuprasdama.
„Tai visų gyvenimo sričių iškreipimas ir žmogiškojo paveikslo praradimas. Labiausiai šis iškrypimas pasireiškia praradus sugebėjimą skirti gėrį nuo blogio ir to pasekmė yra teisėtvarkos iškrypimai. Neteisingumas teismuose, visuotinis akivaizdus ir nepakeliamas neteisingumas, yra toks pat sodomijos bruožas kaip ir lytinė vyro aistra vyrui“.
Mes kalbėjomės lėtai vaikščiodami tarp kandidačių į „žvaigždes“, jas aplenkdami, kartais netyčia lengvai su jomis susidurdami.
„Štai iš šitos mergaitės, pavyzdžiui“, – tęsė mano pašnekovas. „Jos beveik nuogos vaikšto tarp vyrų, kurie joms nei tėvai, nei vyrai. Ir jos galvoja, kad taip ir reikia. Tai sodomija. Jos prarado saiko, gėdos ir teisingumo jausmą. Su tuo sutinka ir jų tėvai. Visa tai – sodomija. Pabandykite pasakyti joms, kad jos elgiasi netinkamai, kad jos ištvirkėlės, darančios gėdą savo šeimai. Jos užpuls jus, kaip maitvanagiai, sutaršys ir jūs nieko negalėsite joms nei paaiškinti, nei įrodyti. Tai ir yra sodomija. Jų tėvai pasielgtų su jumis lygiai taip pat“.
Pradėjau prisiminti viską, ką skaičiau šv. Rašte apie panašius dalykus. ,, …tavoji kakta įžūli it kekšės, tu nė nemanei rausti iš gėdos (Jer 3, 3). Pats jų pasiputimas jas smerkia, savo nuodėmėmis jie kaip Sodoma, – jų neslepia. Vargas jiems! Nelaimę jie patys sau užsitraukia (Iz 3, 9).
„Nusidėti ir nejausti gėdos, girtis nuodėme, daryti pinigus iš neteisingumo, – tai sodomija. Ir tai dar ne viskas“.
Daugelį dalykų gaubia nakties tamsa. Todėl jie daromi naktį. Tačiau žmonės praranda gėdą ir žodžio šviesą įneša ten, kur turi būti tamsu. Jie juokiasi ir atvirai kalba apie savo nuodėmes. Jie didžiuojasi nuodėmėmis, tarsi pergalėmis mūšio lauke, – tai ir yra sodomijos sąmonė. Aš visada neaiškiai tai jaučiau, o dabar ėmiau apie tai galvoti.
Mes tęsėme pokalbį.
Senas padavimas pasakoja, kad Sodomoje buvo keturi teisėjai: Šakrojus, Šakurajus, Zaifojus ir Macli-dinas. Pirmųjų dviejų vardai kilę nuo žodžio šeker, kuris reikia melas. Trečiojo – nuo žodžio zaifon, kuris reiškia klastotojas, o ketvirtojo vardas reiškia iškreipiantis teisingumą.
Teisėtvarkos iškreipimas – štai sodomija. Tave apiplėšė, bet tu dar likai skolingas, tai – sodomija. Tu kreipeisi į teismą ir tapai skurdžiumi dėl teismo išlaidų, tačiau tiesos taip ir nesulaukei, tai – sodomija. Iš tavęs atėmė turtą, nusavino palikimą arba kelyje tave partrenkė mašina, tačiau tu likai kaltas – štai tikroji sodomija, be jokių lytinių iškrypimų. Tik vėliau, neteisingi teisėjai, laistydami eilinę „pergalę“, juoksis iš aukos, svaiginsis ir girti darys savo bjaurystes. Tas bjaurystes mes ir vadiname sodomija, tačiau sodomijos esmė – įstatymų ir moralės atmetimas – pasireiškia ankščiau.
Žiaurumas, nežmoniškumas – iškrypusio gyvenimo požymiai. „Jūs , – sakė Izaijas, – prijungiate namą prie namo ir išvejate neturtėlį. Tarsi vieni gyventumėte žemėje. Jei Viešpats nebūtų išsaugojęs tik mažos dalies Izraelio tautos, mes būtume tarsi Sodoma, panašūs į Gomorą.“ (Iz 1, 9)
Nežmoniškumas, apgavystės, visuotinis žiaurumas – štai esminiai sodomijos požymiai, ir mes joje gyvename. Laimei, žaidimai su ta pačia lytimi ir lytinės šlykštynės kultūriškai vis dar toli nuo mūsų. Tačiau ne tik tai svarbu. Prabanga ir grobstymas – sodomija; akį rėžianti netiesa – sodomija. O ten už aukštų tvorų sodomiškų rūmų, pastatytų ant nuskriaustųjų ašarų, niekas netrukdys apsigyventi ir bet kokiems lytiniams iškrypimams. Taip buvo, taip ir yra.
Įkūnyta, aktualizuota sodomija yra V. Šalamovo „ Kolymos pasakojimai“, kur urka (urka- kriminalinis nusikaltėlis, dažniausiai vagis) žaidžia kortomis iš megztinio, kurį ką tik atsiuntė kameros kaimynui. Urka pralošia svetimą megztinį, o žmogus sutinka nuvilkti jį tik kartu su oda. Ramiai ir tylėdami jie papjauna žmogų, nuvelka nuo jo megztinį ir tęsia lošimą kortomis. Ir šis kasdieninis vaizdas yra sodomijos vaizdas, nežiūrint to, kad jame nėra net užuominos apie pederastiją.
Ir kai inteligentas įsiteigdamas blatnųjų autoritetui „pasakoja romaną“, t.y. pagal blatnųjų normas atpasakoja klasikinį kūrinį blatnųjų autoritetui, ar tai būtų Romeo ir Džiuljeta ar Faustas, – tai taipogi sodomija. Šitas nelaimingas inteligentas, jau ir pasakodamas gali kasyti tam autoritetui kulnus, kad užsidirbtų dalį blatnųjų davinio, ir to jau net nėra su kuo palyginti. Pederastijos gali ir nebūti, o sodomija yra ir ji akivaizdi.
Tai ne lytinių iškrypimų gynimas (apologija). Ne!
Tai bandymas iš esmės suvokti problemą, o ne tik jos paviršių. Sodomija – tai ne tik iškrypusi paleistuvystė, bet visiškai iškreiptas gyvenimas, ir tik po to, kaip neišvengiamas to vaisius, lytiniai iškrypimai. Argi gali likti neiškreiptas žmogaus lytiškumas, kai visas gyvenimas yra totaliai iškreiptas?
Gydytojas Betelheimas knygoje „Išlavinta širdis“ aprašo įvykį konclageryje. Esesininkas pastebi, kad du kaliniai dirba puse jėgos. Jam užverda pyktis – liepia jiems išsikasti kapo duobę ir gultis į ją. Po to esesininkas ieško bausmės vykdytojo ir žvilgsniu randa buvusį lenkų kunigaikštį (žmonės su taurumo žyme sodomijoje išgyvena blogiausia. Juos greitai pastebi ir greitai sunaikina. Sodomijai reikalingi tik suniveliuoti žmonės).
– Užkask juos, – sako karininkas buvusiam kunigaikščiui.
– Ne, – atsisako šis. – Šautuvo buože jam trenkia per galvą.
– Užkask!
– Ne. – Dar smūgis. Lenkas nepasiduoda.
– Gerai, – sako karininkas, – jūs dviese lipkite iš duobės. – Tie išlipa.
– Gulkis, – skamba komanda, ir lenkas atsigula duobėn į tų dviejų vietą.
– Užkaskite jį! – Įsakymas skirtas tiems dviem, kurie gulėjo duobėje. Jie tuojau ima kasti. Kai lenkas jau pusiau užkastas skamba komanda:
– Halt! (Sustok).
– Tu, – sako esesininkas, – išlipk, o jūs dviese vėl į kapą!
– Užkask juos, – vokietis vėl sako lenkui.
Ir šį kartą, ką tik iš po žemių išlindęs lenkas, užkasa tuos iki galo, iki mirties. Tikslas pasiektas. Tikslas – ne paprastai nužudyti žmogų, bet sulaužyti kitą žmogų ir priversti žmones žudyti vienas kitą. Tai sodomija. Tai šalto ir protingo blogio triumfas.
Kai žmonija pasieka tokį iškrypimo lygį, tai ji, – žmonija, – kaip taisyklė, jau nebegydoma. O jei gydoma, tai labai dideliu kraujo nuleidimu. Tiktai didelis kraujas gydo tokius iškrypimus. Ir čia yra, pasaulinio tvano ir ugnies išlietos ant Sodomos ir Gomoros, paaiškinimas. Čia nuoroda ir į tai, kodėl kruvini konfliktai kartas nuo karto sudrebina visatą.To priežastis yra buitinė sodomija, ir kas nenori didelio kraujo nuleidimo, tie turi morališkai apsivalyti. Priešingu atveju, bet kuri žmogaus neteisybė neišvengiamai veda į katastrofą, kaip ir nutekamieji vandenys, nešantys purvą ir išmatas, suteka į kanalizaciją.
Pederastijos mes nekenčiame, bet tai tik viena sodomijos kaukė. Tačiau gerai sugyvename su kitais sodomijos reiškiniais ir pavidalais. Mes smerkiame tuos vyrus, kurie… Neaprašinėsime to, ką daro tie tariami vyrai.
Tačiau tai ne vienintelis sodomiškos sąmonės įsikūnijimas. Neteisingumas teisme, piktas džiaugsmas svetimu skausmu, turtėjimas kitų sąskaita, visa tai – sodomija ir tiktai sodomija. Ir bausmė tiems iškrypimams atitinkama.
Pusnuoges mergaites ir toliau kviečia į sceną, ir jos įkvėptos gėdingos ir neišpildomos vilties, tęsia savo šokius ant scenos. O mes vaikščiojome gyvoje sodomijoje ir kalbėjomės apie ją, tai baisėdamiesi tikrove, tai stebėdamiesi Dievo žodžio gelme.
Juk iš tiesų sunkiai suvokiama yra mintis, kad sodomitus gimdo ne tiktai tam tikri naktiniai klubai ir barai, bet taipogi juridiniai fakultetai ir panašios instancijos.
Beje, gyvendami sodomijoje tiek prie jos pripratome, kad jau nebepastebime didžiosios dalies neteisingumo ir iškrypimų. Ir jei dar galima ką nors pakeisti, tai reikia keisti kaip galima greičiau. O jei negalima nieko pakeisti, tai reikia nors išlaikyti tikėjimą ir nenusiminti, todėl, kad Teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės (Žyd 10, 38).
http://www.3rm.info/34782-obschaya-sodomiya.html
Spaudai parengė kun. Robertas Gedvydas Skrinskas (Lietuva)