„Respublikos“ savaitės žmogus – Vygaudas Ušackas. Pasitraukęs iš politikos ir pradėjęs dirbti verslininko Gedimino Žiemelio koncerne „Avia Solution Group“. V.Ušackas tapo šios grupės direktorių tarybos nariu, kuris padės koncernui plėstis į naujus regionus. Kodėl valstybė tokio lygio diplomatą atidavė privačiam verslui?V.Ušackas apie savo pasitraukimą iš politikos rugsėjo 17-ąją anglų kalba paskelbė feisbuke. Sprendžiant iš anglų kalbos, pranešimas veikiau skirtas V.Ušacko bičiuliams užsienyje. Tai savotiškas versle praversiančių asmeninių kontaktų atšviežinimas. Nes, ko slėpti, V.Ušackas „Avia Solution Group“ verslui reikalingas būtent dėl savo pažinčių. Įeinant į naujas rinkas lemia ne vien dideli pinigai, bet ir ryšiai. Nes pinigų kai kurie lietuviai jau turi. O šit ryšių – kur kas mažiau. Dar ne visi pasaulyje žino, kur yra Lietuva. Todėl kiekvienas lietuvis, kurio pavardė pasaulyje reiškia daugiau nei žodis Kupiškis ar Rokiškis, yra mums vertingi. Bent taip turėtų būti.
Bet taip būna retai. Lietuva savo žinomumui vykusiai eksploatuoja tik legendinio krepšininko, Lietuvos krepšinio federacijos vadovo Arvydo Sabonio žinomumą. Na, dar šiek tiek praplėtė amerikiečių geografijos žinias su prezidentu Valdu Adamkumi. Lietuvą dar reprezentuoja kai kurie menininkai. Tačiau daugeliu atvejų Lietuva, nuvertinanti, tiesiog išgujanti savo politinį elitą, žiauriai prakiša.
V.Ušackas feisbuke pasakoja, jog nuo Sąjūdžio pradžios daugiau nei 30 metų ištikimai ir atsakingai dirbo Lietuvai. Negailėdamas nei savo laiko, nei sveikatos. 29 metus truko jo diplomatinė karjera, o dabar pradeda naują etapą. Paskirs visus savo sugebėjimus tarptautinei verslo plėtrai. Ir pristato savo naują darbovietę, turinčią 66-iose šalyse savo atstovybes.
Dabar jau buvusio diplomato draugai sutiko šią žinią džiaugsmingai. Kaip rašė režisierė Dalia Ibelhauptaitė, ji džiaugiasi, kad bent kartą V.Ušackas padarė sprendimą dėl savęs ir dėl savo ateities, o ne dėl kitų. „Lietuvai tai žiaurus ir didelis praradimas, – parašė D.Ibelhauptaitė, – matyt, dabar ne tikrų lyderių metas, matyt, dabar prisitaikančių vidutinybių metas.“
54 metų V.Ušacko dosjė
- 1985-1990 m. mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Teisininkas. Stažavosi Norvegijoje ir Danijoje. Moka rusų, anglų, prancūzų kalbas.
- 1990-1992 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus antrasis sekretorius.
- 1992-1996 m. Lietuvos misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėjas.
- 1996-1999 m. URM Politikos departamento direktorius.
- 1999-2000 m. užsienio reikalų viceministras.
- 2000-2001 m. vyriausiasis derybų dėl įstojimo į ES derybininkas, ambasadorius ypatingiems pavedimams.
- 2001-2006 m. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje.
- 2006-2008 m. ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
- 2008-2010 m. užsienio reikalų ministras Andriaus Kubiliaus vyriausybėje.
- 2010-2013 m. ES specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane.
- 2013-2017 m. ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.
- 2017-2018 m. Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius.
Trys bendražygių smūgiai
Perskaičius dosjė, kyla klausimas. Valstybė investuoja lėšas, kol paruošia tokio lygio diplomatą. Apdovanoja ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. O paskui nustumia už borto! Gal nepatiko pernelyg sėkminga diplomato karjera. Pirmą smūgį tuometiniam užsienio ministrui V.Ušackui sudavė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Užsienio politikos naujokei nepatiko, kad V.Ušackas pernelyg savarankiškas. Atsistatydinęs V.Ušackas buvo pakeistas į klusnesnius – Audronių Ažubalį, o vėliau – Liną Linkevičių.
Antrą smūgį V.Ušackui sudavė jo partiečiai konservatoriai. Pasipiktinę, jog ES politikai Maskvoje atstovaujantis diplomatas žaidė krepšinį su Vladimiro Putino aplinkos žmonėmis. Ir žaidė tada, kai Mariupolyje (Ukraina) siautėjo Rusijos remiami teroristai. Nieko nepadarysi. Nors Krymas iki šiol aneksuotas ir Ukrainos teritorijoje vykdomi kariniai veiksmai, Vakaruose ir krepšinis su rusais žaidžiamas, ir šachmatai. Austrė ministrė net į savo vestuves Vladimirą Putiną pakvietė. Tačiau tai nesutrukdė išsiųsti iš Austrijos teritorijos Kremliaus šnipus. Tokia diplomatija. Ir draugiška, ir kieta. Tik lietuviams atrodo, jog aukščiausias diplomatijos pilotažas – kasdien baubti.
Trečią smūgį V.Ušackui vėlgi sudavė konservatoriai. Savo remiamu kandidatu į šalies prezidento postą pasirinkę ne V.Ušacką, bet nepartinę Ingridą Šimonytę. Štai ir viskas. Žmogus galutinai įsitikino, kad politikoje jo karjera baigta. Išstojo iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKDP). Faktiškai metus buvo bedarbis.
„Valstybininkai“, „kagėbistai“, „kremlinai“, „banditai“…
Ką parodo V.Ušacko pavyzdys? Kad Lietuvoje saugiausia pozicija – klusniai linksėti. Taip dirbti, kad niekas neįsidėmėtų pavardės. Pavyzdžiui, ar daug mūsų žino, kokia yra mūsų ambasadoriaus, dirbančio Turkijoje, pavardė? Nors šis ambasadorius atstovauja Lietuvai ne tik Turkijoje, bet ir Pakistane bei Irane. Saugiausia pozicija – būti klusniam. Vadui, direktoriui, vedėjui, atamanui, prezidentui, ministrui ir t.t. Tada neišmes. Duos algą. Įtrauks į partinių daugiamandatininkų sąrašą. O jei bent kiek parodysi asmeninės iniciatyvos – Lietuvoje tave ne pagirs, bet sutraiškys. Lietuvoje už darbą valstybei niekas negiria. Atvirkščiai. Apšaukia „valstybininku“. Kaip signatarą, buvusį diplomatą Albiną Janušką. Arba apšaukia įtartinu, vos ne kagėbistu. Kaip pirmąjį atkurtos valstybės generalinį prokurorą Artūrą Paulauską. Vėliau tapusį Seimo pirmininku. Vienu metu net laikinai ėjusį šalies prezidento pareigas. Žmogus, kuriam buvo leidžiama dirbti su slapta informacija ir kuris savo darbais įrodė lojalumą valstybei, faktiškai per šmeižtus buvo išprašytas iš prokuratūros. Kauno „daktarų“ džiaugsmui. O vėliau – ir iš politikos. Vietinės, provincialios politikos skiedryno džiaugsmui. Nes vietinė politika tokia – saugiai tupėk po šluota. Neišsišok. Nes jei negalės apšaukti „valstybininku“, kas Lietuvos valstybėje kažkodėl turi neigiamą potekstę, tai apšauks susidėjus su banditais. Arba su neaiškiais oligarchais. Arba su Kremliumi. Vis vien prie ko nors išsišokusį nelaimėlį pridės. O Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, pasibaigus jų kadencijoms, valstybė paleidžia į visas keturias puses ir pamiršta. Valstybė investuoja į pastatus, į profesionalų parengimą, o paskui – ištrenkia nepensinio amžiaus profesionalus už borto. Ir dar nori, kad lietuviai tokia valstybe pasitikėtų!
Rizikuoja?
Versle asmens žinomumas yra brangi prekė. Nes tai magnetas, pritraukiantis pelną ir naujus ryšius. Tiesa, „Avia Solution Group“ su partneriu „Rostec“ statė Maskvos Žukovskio oro uosto keleivių terminalą. O „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas įtrauktas į JAV juodąjį sąrašą dėl įvykių Ukrainoje. Tai įrodo negražią, bet visame pasaulyje paplitusią tiesą. Verslas, nesvarbu, jog vaidina socialiai atsakingą, moka studentams stipendijas, dalija labdarą Afrikai, steigia rėmimo fondus ir t.t., draugaus kad ir su pačiu velniu. Jei tik galės iš tos draugystės uždirbti. Taip elgiasi visos pasaulinės korporacijos. Amerikoje, Europoje ar Australijoje. „Avia Solution Group” – tokio paties skrydžio paukštukas. Todėl V.Ušackas, atėjęs į verslą iš morališkai daug skrupulingesnės tarnystės, gerokai rizikuoja. Tačiau ta aplinka pati jį atstūmė.
respublika.lt