Lietuva yra pilietinė valstybė. Ji yra tik atsakomybe tų, kurie ją sudaro kaip atskiri žmonės, o atskirumo principas ir yra patikimiausia bendrumo sąlyga. Netgi kolektyve išlikdami asmenybėmis lietuviai gali bendrauti tik kaip atskirybės.
Lietuva yra demokratinė valstybė. Demokratiją ji realizuoja per partijas, valstybės institutus ir dvasią, iš principo orientuotą į savarankiškumą. Netgi netekusi būtino demokratijai intelektualinio potencialo, politinių formų ir tradicijų, Lietuva atkuria jas atsisakydama ramybės ir santarvės tol, kol tai reikalinga individui visuomenėje būtinos laisvės erdvės subalansavimui. Nes galima apkvailinti dvasią, išniekinti ir nugyventi politiką, bet negalima priversti, kad lietuvis norėtų susitapatinti su kitu – bendrumo jis visada ieškojo sutardamas, o tai visada ir vedė demokratijon.
Rankraštis, 1990 m. rugpjūčio 28 d.
