Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešių diena. Šiemet ji buvo iškilmingai paminėta Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje kovo 15 d. Tradicinė knygnešio Martyno Survilos premija buvo įteikta panevėžiečiui istorikui, pedagogui Juozui Brazauskui. Šios premijos steigėja ir mecenatė – Šveicarijoje gyvenanti jo vaikaitė, rašytoja Janina Survilaitė. Gimnazijoje buvo atidaryta Knygnešių auditorija. Jos mecenate tapo ilgametė Lietuvos knygnešių draugijos pirmininkė doc. Dr. Irena Kubilienė, knygnešio Mykolo Račkaus vaikaitė.Knygnešystė šiandien
Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1863 m. – 1903 m. Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve ar net gyvybe. UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji – paskelbta Knygnešių diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena.
Knygnešio Mykolo Račkaus vaikaitė, pedagogė, sociologijos mokslų daktarė Irena Kubilienė dar 1989 m. įkūrė Knygnešių draugiją ir iki šiol yra jos vadovė. Jos rūpesčiu kasmet minima Knygnešio diena, pagerbiami žymiausi knygnešiai bei jų palikuonys, rengiami konkursai, parodos, vaidinimai, seminarai apie knygnešius, tvarkomi jų kapai, statomi paminklai. Knygnešio draugija yra sukaupusi svarbių knygnešystės dokumentų, prisiminimų, knygnešių daiktų. Dešimtys knygnešių kapų paženklinti draugijos emblema – knyga su erškėčių vainiku. O Lietuvos tautiniame ąžuolyne Ožkabaliuose, dr. J. Basanavičiaus gimtinėje, ošia ir Knygnešių giraitė, kurią pasodino knygnešių gentainiai. Kiekvienas ąžuolas – vardinis, pažymėtas specialia lentele. Ąžuolynas jau tapo lietuvių dvasinės traukos vieta:
- Survilos premija – J. Brazauskui
Šiemet Lietuvos Knygnešio diena kovo 15 d. buvo iškilmingai paminėta Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Tradicinė knygnešio Martyno Survilos premija buvo įteikta panevėžiečiui istorikui, publicistui Juozui Brazauskui. Ilgą laiką istorijos mokytoju ekspertu dirbęs pedagogas išleido per 70 įvairių knygų bei vadovėlių. Tai ne pirmasis jo prasmingos veiklos įvertinimas – 1998 m. J. Brazauskui suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas mokslo srityje už parengtus vadovėlius, o 2013 metais Lietuvos Respublikos Seimo komisija apdovanojo G. Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Knygnešio Mykolo Survilos premijos steigėja ir mecenatė – Šveicarijoje gyvenanti jo vaikaitė, rašytoja Janina Survilaitė. Dar knygnešystės pradžioje jos senelis užmezgė pažintį su J. Bieliniu ir kitais Lietuvos knygnešiais. Caro žandarų nuolat sekamas, daug kartų buvo areštuotas ir kankintas, iš viso septynerius metus praleido Archangelsko, Rygos, Sankt Peterburgo ir kitų kalėjimų vienutėse.
„Lietuvos valstybingumo jausmas įaugęs kiekvieno Lietuvio širdyje, nesvarbu kuriame pasaulio krašte jis begyventų. Spaudos draudimo istorijos ir knygnešystės istorijos neturi nei viena Europos tauta. Tik mes galime teisėtai ta istorija didžiuotis ir ją branginti“ , – atsiųstame sveikinime rašė J. Survilaitė.
Dėkodamas už garbingą apdovanojimą J. Brazauskas prisipažino, kad Knygnešio dieną jį apima prieštaringi jausmai. Didžiuojasi prisiminęs pirmojo tautinio atgimimo didžiavyrius, kurie padėjo pamatą nacionalinei raštijai, knygai, mokslui, suvokę jį kaip kaip svarbiausią sąlygą tautos gyvavimui ir išlikimui.
„Tačiau šiandien jaučiu kartėlį, nes minėdami savo raštijos 115 metines vis dėl to nesame verti savo protėvių kovos, jų didybės, jų knygos ir rašto svarbos suvokimo – nusileidžiame svetimybių invazijai, reklaminiams blizgučiams ir liežuvio laužymams. Svarbiausia, nesugebame pagarbą savo kalbai iškelti kaip visą tautą vienijančią idėją. Knygnešystė yra ne tik mano garbės reikalas. Tame kontekste, kas vyksta Lietuvoje, reikia būti dabarties laikų knygnešiu. Dabar kitokie žandarai – jie užsimaskavę, nematomi.“, – teigė J. Brazauskas.
Atidaryta Knygnešių auditorija.
Po iškilmingo Knygnešio dienos minėjimo buvo atidaryta Knygnešių auditorija. Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Puchovičienė pabrėžė, kad Knygnešių auditorija, įprasminanti Lietuvos knygnešių atminimą, atidaroma neatsitiktinai – ši mokymo įstaiga, prieš ketverius metus atšventusi 100 metų jubiliejų, visuomet buvo lietuvybės židinys. Čia dirbo daug Lietuvos valstybę kūrusių žmonių: Antanas Smetona, dar būsimasis pirmasis Lietuvos prezidentas, buvo graikų kalbos mokytojas, Aleksandras Stulginskis, irgi būsimas prezidentas, dėstė gamtos mokslus. Tautos patriarchas Jonas Basanavičius čia darbavosi gydytoju. Vadovėlius rašė gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška, lietuvių kalbą dėstė Jurgis Šlapelis. Piešimą yra dėstę dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Povilas Galaunė, Adomas Varnas. Šioje mokykloje mokėsi daug žymių žmonių: mokslininkų, menininkų, politikų.
Ši auditorija bus pritaikyta mokslo ir edukacinėms švietimo reikmėms, čia vyks lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokos.
Knygnešių auditorijos mecenatė, Lietuvos Knygnešio draugijos pirmininkė doc. dr. Irenos Kubilienė, šioje mokykloje dėsčiusi anglų kalbą, gimnazijos bendruomenei padovanojo vertingų istorinių leidinių apie Lietuvos knygnešius ir knygnešystės istoriją.
Parašai po nuotraukomis: (Virginijos Genienės nuotraukos)
Knygnešio Mykolo Survilos premija apdovanotas pedagogas, istorikas Juozas Brazauskas.
Irena Kubilienė ir gimnazijos direktoė Danutė Puchovičienė Knygnešių auditorijoje.