Antradienį pasirodžius naujienai, kad iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso Lietuvoje traukiasi vienintelė dalyvė kompanija „Chevron“, prieš ją nusiteikę žmonės negalėjo patikėti. Vieni džiaugėsi, kiti įtarė klastą ir dar laukia blogiausio ateityje. Įtarimų kelia tai, kad kompanija Lietuvoje turi kitas su savo veikla susijusias įmones, kurios turi leidimą ieškoti angliavandenilių.
– Kaip vertinate naujieną dėl „Chevron“ pasitraukimo iš konkurso?
– Pagarba jiems, kad jie susiprotėjo žengti tokį protingą žingsnį, tiktai jie dar turėtų pridėti atsiprašymą vietos gyventojams.
– Ar toks kompanijos sprendimas Jums buvo netikėtas?
– Labai netikėtas. Vakar tas pavakarys buvo neįtikėtinas, galvojom, kad čia šiaip sau… Ir dabar dar žmonės taip įaudrinti tos įtampos, kad sako, jog čia kažkokia apgaulė. Jie („Chevron“) vėl kažką čia darys, tai tyla prieš audrą.
– Tačiau kompanija „Chevron“ lieka Lietuvoje ir toliau tęs veiklą…
– Tai, kad jie pasitraukė iš konkurso, gerai, tačiau mus, žygaitiškius, labai nedžiugina, nes jie pasilieka kaip akcininkai „LL investicijų“, o šie vykdo savo veiklą vadinamajame geologiniame Rietavo plote, į kurį įeina ir didžioji dalis mūsų seniūnijos, taip pat ir mūsų bendruomenė. Šiame plote jie gali ieškoti tiek tradicinių, tiek netradicinių angliavandenilių.
– Seimo narys Linas Balsys teigia, kad „Chevron“ skalūnų dujų paieškas gali vykdyti per „LL investicijas“ ir „Minijos naftą“?
– Šios kompanijos jau nuo 2007 metų turi leidimą angliavandenilius tirti, naudoti, žvalgyti, ir jie jau dalyje to ploto yra atlikę seisminius tyrimus ir turi gręžinius (Stempliuose – Šilutės rajone, taip pat Plungės rajone), tiktai pas mus, šitoje pietinėje ploto dalyje (Žygaičių pusėje ir iš dalies Šilutės rajone), jie nėra atlikę seisminių tyrimų ir neturi pakankamai duomenų žvalgybai ar gavybai. Ką jie toliau darys – neaišku, bet aš tikiuosi, kad susiprotės ir imsis tik tradicinių angliavandenilių paieškų. Jeigu jie iš tikrųjų taip galvotų, tai turėtų šitą dalyką deklaruoti atvirai, gauti naują leidimą ieškoti tradicinius angliavandenilius ir tada, po tam tikrų derybų, tegul pradeda tą savo veiklą. Manau, didelių problemų nebūtų. Tačiau jeigu jie ir toliau norės „apžioti visą kąsnį“ ir savo veikloje naudoti hidraulinį uolienų ardymą, tai mes tam priešinsimės, o dabar dar ir savivaldos organai mus palaiko: Jurbarko savivaldybė nepritarė angliavandenilių tyrimams ir naudojimui Šilutės–Tauragės plote, taip pat tam nepritarė ir Tauragės savivaldybė, kuri artimiausiu metu svarstys Rietavo ploto klausimą. Šie sprendimai nemaža dalimi prisidėjo prie „Chevron“ pasitraukimo iš konkurso.
– Tai minėtos kompanijos gali vykdyti ir skalūnų dujų paieškas?
– Taip. Tačiau visai neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komitete šitas klausimas buvo svarstomas dalyvaujant aplinkos ministrui, geologijos tarnybos specialistams. Buvo siūloma pasitelkti teisininkus, kurie išnagrinėtų, ar teisėtai 2007 m. yra išduotas leidimas. Taip pat bus peržiūrėtas 2006 m. vadinamasis SPAVAS (Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas), kad jis tinkamas tik tradiciniams angliavandeniliams, nes yra paruoštas lyginamuoju metodu su tuo metu jau vykdoma naftos gavyba Lietuvoje.
Geologas Gediminas Motuza jau seniai aiškiai įrodė, kad leidimas yra išduotas tik tradiciniams angliavandeniliams išgauti, o ne skalūnų dujų paieškai.
– Ko dar galima tikėtis iš paties „Chevron“?
– Jeigu jie planuotų tolesnę savo veiklą, tai jiems reikėtų šitą situaciją labai atidžiai išsistudijuoti ir bandyti bendrauti su vietos žmonėmis ir su savivaldybių tarybų politikais. Jeigu „Chevron“ investicijos būtų naudojamos protingai, galėtų būti abipusė nauda (jei ieškotų tradicinių angliavandenilių įprastu būdu). Kad ir kaip būtų, ar „Chevron“, ar koks kitas „nevidonas“ ateitų, jeigu bus bandoma įdiegti štai tokią technologiją (hidraulinių uolienų ardymą naudojant nuodingą skystį), mes, kiek galėsime, priešinsimės.
Kalbino Kasparas Večerskis