Mūsų specialiosios tarnybos, turiu omenyje VSD, neseniai dar kartą išgarsėjo. Ne tuo, kad pagavo kokį užsienio šnipą, o savo ataskaita apie nacionalinio lygio grėsmes. Iš tos ataskaitos paaiškėjo, kad bene didžiausią grėsmę mūsų valstybėje kelia visokie buvę sąjūdiečiai. Mat jie drįsta kalbėti „ne taip, kaip reikia“. O reikia kalbėti apie tai, kaip gerai yra valdoma mūsų šalis…O tie, atsiprašant, sąjūdiečiai – taip reikėtų suprasti ataskaitą – šmeiždami savo šalį vograuja, kad pas mus esama rimtų trūkumų, kad teisėsauga yra apgailėtinos būklės, kad smarkiai ribojama saviraiškos laisvė, kad apskritai yra didžiulis demokratijos deficitas.
Ir kaip jie drįsta? Matyt, jie, tie sąjūdiečiai, yra kitų šalių agentai, sakoma viešai pateikiamuose VSD dokumentuose. Tiesa, dabar ir anksčiau skelbtuose dokumentuose net užuominų nerasite apie tai, kad Lietuvoje įmanomi atvejai, kai vienas KGB rezervistas – Arvydas Pocius – tampa VSD vadovu, o kitas – Antanas Valionis – užsienio reikalų ministru. Nes, matyt, tai traktuojama kaip normalus reiškinys. Ir jokių grėsmių valstybės saugumui, taip pat ir užsienio politikai tai esą nekelia. Ne tik VSD, bet ir mūsų „elitiniai“ politologai bei žurnalistai čia nemato jokios bėdos.
Tačiau jei koks nors Sąjūdžio pirmeivis Bronius Genzelis ar šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir apskritai „sąjūdinis gaivalas“ sujuda, sukruta ar šūkteli, prieš juos yra paleidžiama kritikų traiškymo mašina – prasideda tąsymas po teismus, maudymas purvo voniose ir pan. Arba, tarkim, jeigu kažkokie nesusipratėliai suorganizuoja referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo – įtraukiama policija. Iš kažkur gavę „zadaniją“ ar galbūt tiesioginiu tuometinio vyriausiojo policininko S.Skvernelio nurodymu policininkai ima tąsyti žmones dėl padėtų parašų. Žmonės, aišku, išsigąsta ir kitą kartą kelis kartus pagalvos prieš paremdami kokį nors referendumą. O juk referendumas – aukščiausia demokratijos forma.
Grynai iš jėgos pozicijų sprendžiamos beveik visos konfliktinės situacijos. Ar tai būtų riaušės prie Seimo 2009 metų sausio 16 dieną, ar taikus vaiko gynimas Klonio gatvėje. Jėga ir bauginimas tapo kone visų sudėtingų ir paprastų situacijų sprendimo būdu.
Kai kalbu apie paprastas situacijas, prisimenu savo bendražygės nuo Nepartinio demokratinio judėjimo laikų Ritos Jusienės „nuotykius“ Panevėžyje. Šis pilietiškas ir geras žmogus nusprendė reaguoti į Lietuvą sukrėtusią išniekintos ir sudegintos automobilio bagažinėje merginos žūtį. 2013 metų rugsėjo 24 dieną ji dalyvavo tylioje akcijoje netoli policijos komisariato, kur rinkosi žmonės su Lietuvos vėliava ir žvakutėmis. Nežinia, ar pagal „zadaniją“ iš S.Skvernelio, ar savo iniciatyva vietos policininkai iškėlė jai bylą. Ir, aišku, ją laimėjo.
O juk dėl piketo nekilo jokios grėsmės viešajai tvarkai. Tačiau piketas sukėlė teisėsaugos, o gal ir kai kurių politikų ambicijas. Kaip ši moteris tai drįso? Nors piketu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad toje tragiškoje istorijoje atitinkamos tarnybos veikė neefektyviai ir kad dėl to reikia padaryti rimtas išvadas, priešingu atveju istorija kartosis. Vis dėlto tas pilietiškas veiksmas buvo įvertintas kaip grėsmė. Šaute iššauna klausimas: grėsmė kam? Policijai, demokratijai, valstybės saugumui? Atsakau: ne. Tačiau kilo grėsmė jėgos struktūrų ambicijoms. Arba grėsmė lietuviškai autoritarinei tvarkai.
Beje, prisimenu kaip analogiją ir kitą – žurnalistų mitingą. Irgi nesankcionuotą. Ryškiausia jo figūra – ketvirtas pagal įtaką Lietuvos žmogus Edmundas Jakilaitis. Žurnalistai, mano manymu, pagrįstai protestavo dėl jų teisių varžymo. Ir jokių teismų ar kitokių teisinių pasekmių šio kolektyvinio veiksmo dalyvių atžvilgiu nebuvo. Tą kartą policija supratingai pažiūrėjo į įvykį. Ir teisingai pasielgė. Nes jokių grėsmių valstybei, demokratijai tas piketas nesukėlė. Žurnalistų susirūpinimas dėl savo profesinių teisių buvo pagrįstas.
Tačiau toks pat pagrįstas buvo ir R.Jusienės bei jos bendraminčių susirūpinimas dėl padėties policijos ir kitose struktūrose. Tas Panevėžio piketas išdygo pilietiškumo, viešojo intereso gynimo pagrindu. Tačiau autoritarinėse sistemose galioja taisyklė – valdžia viską žino ir viską kontroliuoja. Todėl piliečių aktyvumas yra nepageidautinas ir netgi baustinas. Tose sistemose galioja dar viena taisyklė – kas galima Jupiteriui (E.Jakilaičiui), negalima jaučiui (R.Jusienei). Deja, prie jaučių nomenklatūra priskiria ir B.Genzelį, R.Ozolą bei kitus sąjūdietiškus, neramius sąjūdiečius. Betgi demokratinėse sistemose prieš įstatymą lygūs visi, nes ten veikia teisės viršenybės principas. Jose visi paklūsta įstatymui, visi prieš jį lygūs. Kita vertus, tokiose sistemose vengiama bauginti piliečius. Nebent jie keltų grėsmę bendrajam gėriui – viešajam saugumui.
Visuotinai žinomas dar vienas – buvusio disidento, dabar Seimo nario Petro Gražulio – atvejis. Pamenat, kaip ant grindinio policininkų buvo voliojamas teisinę neliečiamybę turintis parlamentaras, kaip jis policijos „buvo ant rankų nešiojamas“? Nors teisinė neliečiamybė pagal savo apibrėžimą turi apsaugoti parlamentarus nuo tokio elgesio. Šiame epizode policija, vadovaujama to paties S.Skvernelio, šiurkščiai pažeidė įstatymą. Pabrėžiu – įstatymą pažeidė teisėsaugos struktūra, kuri turi griežtai vadovautis įstatymu. Priešingu atveju policininkai bent iš dalies netenka moralinės teisės reikalauti pagarbos įstatymui iš kitų.
Ar jums, mielas skaitytojau, teko viešojoje erdvėje girdėti policijos vadovų atsiprašymą arba politologų, teisininkų, žurnalistų kritiką anksčiau minėtų neteisėtų veiksmų atžvilgiu? Man neteko.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mes, nereaguodami į akivaizdžius teisės pažeidimus, prarandame gebėjimą apsisaugoti nuo neteisėtų ir nedemokratiškų veiksmų. Kitaip sakant, kaip valstybė prarandame savo savisaugos instinktą. Ir tai yra didžiulė, kad ir nematoma, nelengvai suvokiama, grėsmė nacionaliniam saugumui.
Tačiau apie tokio pobūdžio grėsmes mūsų saugumo struktūrų ataskaitose nieko nerasite. Užtai jums jose išaiškins, kokie grėsmingi yra sąjūdiečių pasisakymai. Priminsiu – praėjus tiek laiko gal ne visi Lietuvoje žino, – kad Lietuvos valstybingumą atkūrė Sąjūdis.
respublika.lt